Naujagimių maitinimo sutrikimai

Anatomija

Naujagimių maitinimo sutrikimai yra susiję su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu, žarnynais ir seilių liaukomis. Naujagimių virškinimo sistema dar yra nevisiškai išsivysčiusi, todėl gali kilti sunkumų tinkamai apdorojant maistą. Skrandis, kuris yra mažas ir turi ribotą talpą, gali nesugebėti priimti didelių maisto kiekių, o žarnynas gali būti jautrus įvairiems maisto komponentams, tokiems kaip laktozė ar baltymai, kas gali sukelti alergines reakcijas ar netoleravimą. Taip pat, seilių liaukos ir virškinimo fermentai dar tik pradeda veikti pilnai, kas gali turėti įtakos maisto virškinimui.

Ligos aprašymas

Naujagimių maitinimo sutrikimai apima įvairias problemas, susijusias su maitinimu, pavyzdžiui, maisto netoleravimą, alergijas, refliuksą, vėmimą ir kitas virškinimo problemas. Ši liga yra svarbi, nes naujagimių mityba yra esminė jų augimui ir vystymuisi. Jei maitinimo sutrikimai nebus laiku diagnozuoti ir gydomi, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko sveikatai, įskaitant augimo atsilikimą ir imuninės sistemos silpnėjimą.

Ligos priežastis

Pagrindinės naujagimių maitinimo sutrikimų priežastys gali būti genetinės, aplinkos ar mitybos. Genetiniai veiksniai gali lemti tam tikrų maisto komponentų netoleravimą ar alergiją. Aplinkos veiksniai, tokie kaip infekcijos ar netinkama mityba nėštumo metu, taip pat gali turėti įtakos. Be to, naujagimiai, kurie gimė per anksti arba turėjo komplikacijų gimdymo metu, gali patirti didesnį maitinimo sutrikimų riziką.

Rizikos faktoriai

• Priklausomybė nuo maitinimo būdo: naujagimiai, maitinami formulėmis, gali turėti didesnę riziką dėl alergijų nei tie, kurie maitinami krūtimi.
• Šeimos istorija: jei šeimoje yra alergijų ar maisto netoleravimo atvejų, naujagimiai gali paveldėti šias problemas.
• Priešlaikinis gimdymas: naujagimiai, gimę anksčiau nei numatyta, dažnai turi nesubrendusią virškinimo sistemą.
• Infekcijos ir ligos nėštumo metu: motinos sveikatos problemos gali paveikti naujagimio vystymąsi ir virškinimo sistemos funkcijas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, neramus elgesys maitinimo metu, svorio augimo sutrikimai ir alerginės reakcijos, tokios kaip odos bėrimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, nedidelio diskomforto, iki sunkių, kai naujagimis atsisako valgyti ir patiria dehidrataciją.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamią anamnezę, fizinį patikrinimą ir, prireikus, laboratorinius tyrimus. Gali būti atliekami kraujo tyrimai, alergijos testai ir maisto provokacijos testai, siekiant nustatyti, ar naujagimis turi tam tikrų maisto netoleravimų ar alergijų. Taip pat gali būti rekomenduojama stebėti vaiko svorį ir augimą, kad būtų galima įvertinti maitinimo sutrikimų poveikį.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami specializuoti maisto produktai, kurie yra pritaikyti naujagimiams su alergijomis ar netoleravimu. Taip pat gali būti rekomenduojama keisti mitybos įpročius, pavyzdžiui, pereiti prie hipoalerginių mišinių. Nemedicininiai sprendimai gali apimti tėvų švietimą apie tinkamą maitinimą ir vaiko stebėjimą, siekiant užtikrinti, kad jis gautų reikiamą mitybą ir augtų sveikai. Naujienos terapijos galimybės, tokios kaip probiotikų naudojimas, taip pat gali būti tiriamos, siekiant pagerinti virškinimo sistemos funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas