Neaiškios kilmės karščiavimas

Anatomija

Neaiškios kilmės karščiavimas (NKK) dažnai būna susijęs su įvairiomis žmogaus organizmo sistemomis, tačiau labiausiai paveikia imuninę sistemą. Karščiavimas yra organizmo atsakas į infekcijas, uždegimus ar kitas patologijas, todėl jis gali rodyti, kad organizme vyksta uždegiminiai procesai. Paveiktos gali būti ir endokrininės, ir nervų sistemos, kadangi karščiavimo mechanizmai glaudžiai susiję su hipotalamu, kuris reguliuoja kūno temperatūrą. Taip pat gali būti pažeistos vidaus organų sistemos, pavyzdžiui, virškinimo ar kvėpavimo, priklausomai nuo ligos priežasties.

Ligos aprašymas

Neaiškios kilmės karščiavimas apibūdinamas kaip karščiavimas, kuris trunka ilgiau nei tris savaites, tačiau jo priežastis lieka neaiški net ir atlikus išsamius tyrimus. Tai yra svarbi klinikinė būklė, nes ji gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimti patologiniai procesai, kurių neįmanoma nustatyti standartiniais diagnostiniais metodais. NKK gali rodyti įvairias ligas, įskaitant infekcijas, navikus, autoimunines ligas ar net reumatines ligas, todėl ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas yra būtini.

Ligos priežastis

Pagrindinės neaiškios kilmės karščiavimo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima infekcijas, tokias kaip tuberkuliozė, virusinės infekcijos ar bakterinės infekcijos, taip pat uždegimines ligas, tokias kaip sisteminė raudonoji vilkligė. Kitos galimos priežastys gali būti onkologiniai procesai, pavyzdžiui, limfoma ar leukemija. Be to, tam tikri vaistai, tokie kaip antibiotikai ar priešuždegiminiai vaistai, gali sukelti karščiavimą kaip šalutinį poveikį. Rizikos veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas ar lėtinės ligos, taip pat gali prisidėti prie NKK atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos silpnumas – žmonės, turintys silpną imunitetą, yra labiau linkę į infekcijas, kurios gali sukelti karščiavimą.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms karščiavimas gali būti sunkiau diagnozuojamas dėl dažnai pasitaikančių lėtinių ligų.
• Buveinė – gyvenimas vietovėse, kuriose dažnai pasitaiko tam tikrų infekcijų, gali padidinti riziką susirgti.

Simptomai

• Pagrindinis simptomas yra karščiavimas, kuris gali būti nuo lengvo iki sunkaus, kartu su kitais simptomais, tokiais kaip nuovargis, svorio kritimas, naktiniai prakaitavimai, raumenų skausmai ir bendras silpnumas. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir specifiniai simptomai, priklausomai nuo ligos priežasties, pavyzdžiui, kosulys ar pilvo skausmas.

Diagnostika

Neaiškios kilmės karščiavimas diagnozuojamas atlikus išsamų klinikinį tyrimą ir laboratorinius bei vaizdinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, šlapimo tyrimus, rentgeno ar ultragarso tyrimus, kad nustatytų galimas infekcijas ar uždegimus organizme. Be to, gali būti rekomenduojami specializuoti tyrimai, tokie kaip biopsijos, jei įtariama onkologinė liga. Diagnostikos procesas gali būti ilgas ir reikalauti kruopštaus įvairių ligų atmetimo.

Gydymas

Neaiškios kilmės karščiavimo gydymas priklauso nuo nustatytos ligos priežasties. Jei priežastis yra infekcija, gali būti skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai. Kai kuriais atvejais gali prireikti imunosupresantų, ypač jei diagnozuota autoimuninė liga. Be to, simptominiam gydymui gali būti naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Nemažiau svarbus ir nemedicininis gydymas, kuris apima poilsį, tinkamą mitybą ir skysčių vartojimą. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, galėtų būti taikomos tam tikroms ligoms, susijusioms su NKK, tačiau jų taikymas priklauso nuo individualaus paciento atvejo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas