Nealerginė astma
Anatomija
Nealerginė astma yra liga, kuri paveikia kvėpavimo sistemą, ypač plaučius ir bronchus. Šios ligos metu bronchų gleivinė tampa uždegusi, dėl ko sumažėja jų skersmuo ir atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas. Pagrindiniai anatomijos elementai, susiję su šia liga, yra bronchų medžio struktūra, plaučių alveolės ir raumenys, kurie supa bronchus. Uždegimas gali sukelti bronchų spazmus, o tai dar labiau apsunkina oro patekimą į plaučius. Ilgalaikis uždegimas gali sukelti bronchų remodeliavimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį kvėpavimo funkcijai.
Ligos aprašymas
Nealerginė astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kuri skiriasi nuo alerginės astmos tuo, kad jos pasireiškimas nėra tiesiogiai susijęs su alerginėmis reakcijomis. Ši liga sukelia bronchų uždegimą, kuris gali būti išprovokuotas įvairių dirgiklių, tokių kaip dūmai, tarša, fizinis krūvis ar virusinės infekcijos. Nealerginė astma yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, ribodama fizinį aktyvumą ir sukeldama nuolatinį diskomfortą. Be to, ši liga gali būti sunki ir reikalauti ilgalaikio gydymo, siekiant užtikrinti pacientų gerovę.
Ligos priežastis
Pagrindinės nealerginės astmos priežastys gali būti įvairios. Dažnai šią ligą sukelia dirgikliai, tokie kaip cigarečių dūmai, oro tarša, chemikalai, kvapai ir temperatūros pokyčiai. Be to, virusinės infekcijos, ypač peršalimo virusai, gali sukelti astmos paūmėjimus. Mechanizmai, kurie prisideda prie šios ligos vystymosi, apima bronchų gleivinės uždegimą, raumenų spazmus ir gleivių perteklių, kurie užkemša kvėpavimo takus.
Rizikos faktoriai
- Rizikos faktoriai, susiję su nealergine astma, apima:
- Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti astma.
- Rūkymas – tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas gali sukelti bronchų dirginimą.
- Aplinkos veiksniai – oro tarša, dulkės, pelėsiai ir cheminės medžiagos gali sukelti simptomus.
- Fizinis krūvis – intensyvi fizinė veikla gali sukelti astmos priepuolius.
Simptomai
- Pagrindiniai nealerginės astmos simptomai gali būti:
- Dusulys – ypač fizinio krūvio metu arba naktį.
- Kosulys – dažniausiai sausas, gali pasireikšti naktį arba ryte.
- Krūtinės spaudimas – jausmas, kad krūtinė yra suspausta.
- Švokštimas – garsas, girdimas kvėpuojant, ypač iškvepiant.
Diagnostika
Nealerginės astmos diagnozė paprastai apima anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir specialius tyrimus. Gydytojas gali atlikti plaučių funkcijos testus, tokius kaip spirometrija, kuri matuoja, kiek oro pacientas gali iškvėpti ir kaip greitai. Taip pat gali būti atliekami bronchų provokacijos testai, siekiant nustatyti, kaip bronchai reaguoja į dirgiklius. Kartais gali prireikti atlikti rentgeno nuotraukas arba kompiuterinę tomografiją, kad būtų pašalintos kitos kvėpavimo takų ligos.
Gydymas
Nealerginės astmos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai dažniausiai apima bronchodilatatorius, kurie padeda atpalaiduoti bronchų raumenis, ir kortikosteroidus, kurie mažina uždegimą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus, kurie veikia specifinius uždegimo mechanizmus. Nemedicininiai gydymo metodai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo atsisakymas, aplinkos dirgiklių vengimas ir fizinio aktyvumo valdymas. Taip pat svarbu stebėti simptomus ir reguliariai konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima tinkamai valdyti ligą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas