Nefrozinis sindromas

Anatomija

Nefrozinis sindromas yra būklė, kuri tiesiogiai susijusi su inkstų funkcija ir struktūra. Ši liga paveikia glomerulus – inkstų filtravimo vienetus, atsakingus už kraujo filtravimą ir šlapimo formavimą. Glomerulų pažeidimas sukelia padidėjusį baltymų pralaidumą, kas lemia proteinuriją. Dėl šio proceso organizme sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, kas gali sukelti edemą (patinimą) ir hipertenziją. Be to, nefrozinis sindromas gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip širdis ir kraujagyslės, dėl skysčių susilaikymo ir padidėjusio kraujo spaudimo.

Ligos aprašymas

Nefrozinis sindromas yra klinikinis sindromas, kuriam būdingas didelis baltymų praradimas su šlapimu, edema, hipoproteinemija ir hiperlipidemija. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, infekcijos ir trombozės. Nefrozinis sindromas gali būti pirminis, kai jis atsiranda kaip savarankiška liga, arba antrinis, kai jis yra kitų ligų, tokių kaip diabetinė nefropatija ar lupus erythematosus, pasekmė.

Ligos priežastis

Pagrindinės nefrozinio sindromo priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaiko pirminiai glomerulonefritai, kurie gali būti autoimuniniai arba infekciniai. Taip pat nefrozinis sindromas gali pasireikšti dėl sisteminių ligų, tokių kaip diabetas, sisteminė raudonoji vilkligė arba amiloidozė. Mechanizmai, sukeliantys šią ligą, gali apimti imuninės sistemos sutrikimus, kurie pažeidžia glomerulų barjerą, ir tai lemia baltymų praradimą su šlapimu.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimyninė polinkis į inkstų ligas gali padidinti riziką.
• Amžius – vaikai ir jauni suaugusieji dažniau susiduria su pirminiu nefroziniu sindromu.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ir bakterinės infekcijos gali sukelti inkstų pažeidimą.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip lupus arba vaskulitas, gali paveikti inkstų funkciją.

Simptomai

• Edema – patinimas, dažniausiai atsirandantis aplink akis, kojose ir pilvo srityje.
• Proteinurija – didelis baltymų kiekis šlapime, kuris gali būti nustatomas laboratoriniais tyrimais.
• Hipertenzija – padidėjęs kraujo spaudimas dėl skysčių susilaikymo.
• Hiperlipidemija – padidėjęs lipidų kiekis kraujyje, kuris gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas.

Diagnostika

Nefrozinio sindromo diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai tyrimai apima šlapimo analizę, siekiant nustatyti baltymų kiekį, kraujo tyrimus, kad būtų įvertinta inkstų funkcija ir lipidų profilis. Taip pat gali būti atliekami ultragarsiniai tyrimai, kad būtų įvertinta inkstų struktūra. Kai kuriais atvejais gali prireikti inkstų biopsijos, siekiant nustatyti ligos priežastį ir tipą.

Gydymas

Nefrozinio sindromo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Dažniausiai naudojami vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, siekiant sumažinti uždegimą ir baltymų praradimą. Taip pat gali būti skiriami diuretikai, kad būtų sumažintas skysčių susilaikymas, ir antihipertenziniai vaistai kraujo spaudimui kontroliuoti. Be farmacinių gydymo metodų, svarbu laikytis tinkamos dietos, ribojant druskos ir baltymų suvartojimą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, kurie veikia imuninę sistemą, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas