Nefrozinis sindromas, difuzinis progresuojantis glomerulonefritas
Anatomija
Nefrozinis sindromas ir difuzinis progresuojantis glomerulonefritas yra ligos, turinčios tiesioginį poveikį inkstams, ypač jų glomerulams – kraujagyslių tinklams, atsakingiems už kraujo filtravimą. Šie organai, esantys apatinėje nugaros dalyje, atlieka svarbų vaidmenį organizmo homeostazėje, filtruoja atliekas ir reguliuoja elektrolitų bei skysčių pusiausvyrą. Nefrozinio sindromo atveju pažeidžiami glomerulai, o tai lemia baltymų praradimą per šlapimą, edema ir lipidų apykaitos sutrikimus. Difuzinis progresuojantis glomerulonefritas, savo ruožtu, sukelia nuolatinį glomerulų pažeidimą, kuris gali privesti prie lėtinio inkstų nepakankamumo, todėl šios ligos daro didelį poveikį visai šlapimo ir endokrininėms sistemoms.
Ligos aprašymas
Nefrozinis sindromas yra klinikinis sindromas, pasižymintis dideliu baltymų praradimu per šlapimą, edema, hipoalbuminemija ir hiperlipidemija. Ši liga gali būti pirminė, kai ji atsiranda be aiškios priežasties, arba antrinė, kai ji susijusi su kitomis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar sisteminė raudonoji vilkligė. Difuzinis progresuojantis glomerulonefritas yra uždegiminis procesas, pažeidžiantis glomerulus, sukeliantis jų progresyvų funkcijos praradimą. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip lėtinis inkstų nepakankamumas, reikalingas dializės ar inkstų persodinimo.
Ligos priežastis
Nefrozinio sindromo ir difuzinio progresuojančio glomerulonefrito priežastys gali būti įvairios. Pirminės formos gali atsirasti dėl genetinių veiksnių, imuninės sistemos sutrikimų arba infekcijų. Antrinės formos dažnai susijusios su sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, raudonoji vilkligė, ar virusinė infekcija (pvz., hepatito B ar C). Šių ligų mechanizmai apima uždegiminius procesus, kurie pažeidžia glomerulų struktūras ir funkcijas, taip sukeldami simptomus, būdingus nefroziniam sindromui.
Rizikos faktoriai
- Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė inkstų ligoms gali padidinti riziką.
- Imuninės sistemos sutrikimai – ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė, gali prisidėti prie glomerulonefrito vystymosi.
- Diabetas – cukrinis diabetas gali sukelti inkstų pažeidimus ir nefrozinį sindromą.
- Virusinės infekcijos – tam tikros virusinės infekcijos gali būti susijusios su ligos vystymusi.
Simptomai
- Edema – patinimas, ypač aplink akis, kojas ir pilvą, dėl skysčių susikaupimo.
- Baltymų praradimas su šlapimu – didelis baltymų kiekis šlapime, kuris gali būti nustatomas atlikus laboratorinius tyrimus.
- Hipoalbuminemija – sumažėjęs albumino kiekis kraujyje, sukeliantis kraujo osmosinį slėgį.
- Lipidų apykaitos sutrikimai – padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje.
- Nuovargis – bendras silpnumas ir nuovargis, susijęs su organizmo funkcijų sutrikimu.
Diagnostika
Nefrozinio sindromo ir difuzinio progresuojančio glomerulonefrito diagnozė apima keletą tyrimų. Pirmiausia atliekamas šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti baltymų kiekį. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir nustatyti albumino bei lipidų kiekį. Kartais reikia atlikti inkstų biopsiją, kad būtų galima tiksliai nustatyti pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taip pat išsiaiškinti, ar yra uždegimas ar kiti pokyčiai inkstuose.
Gydymas
Nefrozinio sindromo ir difuzinio progresuojančio glomerulonefrito gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Gydymas gali apimti vaistus, tokius kaip steroidai, imunosupresantai, diuretikai ir antihipertenziniai vaistai. Be to, rekomenduojama dieta, kuri riboja druskos ir baltymų vartojimą, siekiant sumažinti skysčių susikaupimą ir baltymų praradimą. Naujausios terapijos galimybės apima biologinius vaistus, kurie gali padėti moduliuoti imuninį atsaką ir sumažinti uždegimą. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos sunkumą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas