Nefrozinis sindromas, minimalių pakitimų liga

Anatomija

Nefrozinis sindromas, minimalių pakitimų liga, yra susijusi su inkstų anatomija, ypač su glomerulų struktūra. Glomerulai yra maži kraujagyslių tinklai inkstų nefronuose, kurie filtruoja kraują ir formuoja šlapimą. Šio sindromo atveju, minimalūs pakitimai glomeruluose sukelia padidėjusį baltymų pralaidumą, kas lemia proteinuriją (baltymų kiekio padidėjimą šlapime) ir kitus simptomus. Dėl šių pokyčių sutrinka inkstų funkcija, o tai gali paveikti visą organizmą, nes inkstai yra svarbūs ne tik šlapimo gamybai, bet ir skysčių bei elektrolitų balanso palaikymui.

Ligos aprašymas

Nefrozinis sindromas, minimalių pakitimų liga, yra viena iš labiausiai paplitusių nefrologinių ligų vaikams, tačiau ji gali pasireikšti ir suaugusiems. Šiai ligai būdingas baltymų praradimas per inkstus, edema (patinimas) ir hipoproteinemija (sumažėjęs baltymų kiekis kraujyje). Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, infekcijos ir trombozės. Be to, nors liga dažnai yra gerai reaguojanti į gydymą, jos pasikartojimas gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų.

Ligos priežastis

Nefrozinio sindromo, minimalių pakitimų liga, tikslios priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad liga gali būti autoimuninė, kai organizmo imuninė sistema puola inkstų ląsteles. Taip pat galimos genetinės predispozicijos, virusinės infekcijos (pvz., virusai, sukeliantys peršalimo ligas) ir alerginės reakcijos. Šie veiksniai gali prisidėti prie glomerulų pažeidimo ir baltymų pralaidumo padidėjimo.

Rizikos faktoriai

• Vaikų amžius – šis sindromas dažniausiai pasireiškia vaikams, ypač iki 6 metų.
• Virusinės infekcijos – pvz., herpes simplex virusas, gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija nefrozinio sindromo atvejų gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima didelį baltymų kiekį šlapime, patinimus (ypač aplink akis, kojas ir pilvą), padidėjusį kraujo spaudimą, nuovargį ir apetito praradimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir komplikacijos, tokios kaip trombozė.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinius tyrimus, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai apima šlapimo analizę, kurioje nustatomas baltymų kiekis, kraujo tyrimus, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir baltymų kiekį kraujyje, taip pat ultragarso tyrimą, kad būtų įvertinta inkstų struktūra. Kartais gali būti atliekama inksto biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti ligos pobūdį.

Gydymas

Gydymas paprastai apima kortikosteroidų vartojimą, kurie padeda sumažinti uždegimą ir baltymų pralaidumą. Be to, gali būti skiriami diuretikai, kad būtų sumažintas patinimas, ir antihipertenziniai vaistai kraujo spaudimui kontroliuoti. Dietos pokyčiai, tokie kaip druskos ir baltymų apribojimas, taip pat gali būti naudingi. Naujausios terapijos galimybės apima imunosupresantus, kurie gali būti skiriami pacientams, kuriems pasikartoja ligos epizodai arba kurie neatsako į standartinį gydymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas