Nefrozinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas

Anatomija

Nefrozinis sindromas, židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas, yra liga, paveikianti inkstus, ypač jų glomerulus – mažus kraujagyslių tinklus, atsakingus už kraujo filtravimą. Pagrindinė inkstų funkcija yra pašalinti atliekas ir perteklinius skysčius iš organizmo, o glomerulų pažeidimas gali sukelti rimtų sutrikimų, įskaitant baltymų praradimą ir edema. Dėl šios ligos gali sutrikti ne tik inkstų funkcija, bet ir visa organizmo homeostazė, paveikiant širdies, kraujagyslių ir endokrininę sistemas.

Ligos aprašymas

Nefrozinis sindromas yra klinikinis sindromas, apimantis didelį baltymų praradimą su šlapimu, hipoproteinemiją, edema ir hiperlipidemiją. Židininis ir segmentinis glomerulų pažeidimas yra viena iš pagrindinių nefrozės priežasčių, kuri pasižymi specifiniu glomerulų struktūros pažeidimu. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti lėtinių inkstų ligų vystymąsi, o sunkiais atvejais net ir inkstų nepakankamumą, reikalaujantį dializės ar transplantacijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės nefrozinio sindromo priežastys gali būti susijusios su imunologiniais sutrikimais, infekcijomis, medžiagų apykaitos sutrikimais ir genetiniais veiksniais. Mechanizmai, sukeliantys židinį ir segmentinį glomerulų pažeidimą, gali apimti autoimuninius procesus, kurie pažeidžia glomerulų barjerą, taip padidindami jo pralaidumą baltymams. Papildomi rizikos faktoriai gali būti tam tikros vaistų grupės, toksinai bei lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija inkstų ligų atvejų gali padidinti riziką susirgti.
• Imuniniai sutrikimai – autoimuninės ligos, tokios kaip lupus, gali padidinti nefrozinio sindromo riziką.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali būti susijusios su glomerulų pažeidimu.
• Vaistai – kai kurie vaistai, pavyzdžiui, NSAID, gali sukelti nefrozinį sindromą.

Simptomai

• Edema – patinimas, ypač aplink akis, kojose ir pilvo srityje, yra vienas iš pagrindinių simptomų.
• Baltymų šlapime – šlapimas gali tapti putojantis dėl didelio baltymų kiekio.
• Hiperlipidemija – padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje.
• Nuovargis – bendras silpnumas ir nuovargis gali pasireikšti dėl baltymų trūkumo organizme.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai apima šlapimo analizę, kuri rodo baltymų buvimą, kraujo tyrimus, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir lipidų profilį. Taip pat gali būti atliekama inkstų biopsija, kad būtų galima nustatyti specifinius glomerulų pažeidimus ir įvertinti ligos sunkumą.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima kortikosteroidus ir imunosupresantus, siekiant sumažinti uždegimą ir glomerulų pažeidimą. Be to, gali būti skiriami diuretikai edemos kontroliavimui ir antihipertenziniai vaistai kraujospūdžio reguliavimui. Nemediciniai sprendimai apima dietos korekciją, siekiant sumažinti druskos ir baltymų vartojimą, bei gyvenimo būdo pokyčius. Naujoviškos terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, šiuo metu tiriamos ir gali pasiūlyti naujas galimybes gydyti šią sudėtingą ligą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas