Negalėjimas apseiti be pagalbinių mašinų ir įrengimų, neklasifikuojamas kitur

Anatomija

Liga „Negalėjimas apseiti be pagalbinių mašinų ir įrenginių, neklasifikuojamas kitur” dažniausiai susijusi su judėjimo aparato anatomija, ypač su raumenų, kaulų ir nervų sistemomis. Ši liga gali paveikti raumenis, sąnarius, sausgysles ir nervus, dėl ko asmenims gali būti sunku judėti be išorinių pagalbos priemonių, tokių kaip vaikštynės, ramentai ar vežimėliai. Tokie pokyčiai gali atsirasti dėl raumenų silpnumo, sąnarių skausmo ar judesių ribotumo, kuris gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, traumomis ar degeneraciniais procesais.

Ligos aprašymas

Ši liga apibūdinama kaip nuolatinis arba laikinas negebėjimas savarankiškai judėti, dėl ko asmenims reikia pagalbinių priemonių. Tai gali būti susiję su įvairiomis medicininėmis būklėmis, tokiomis kaip artritas, išsėtinė sklerozė, insultas ar raumenų distrofija. Liga yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, jų gebėjimą atlikti kasdienes veiklas ir bendravimą su aplinka. Dėl to gali kilti psichologinių problemų, tokių kaip depresija ar nerimas.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Jos gali apimti genetinius veiksnius, kurie lemia raumenų ar nervų sistemos patologijas, taip pat įgytas ligas, tokias kaip artritas, kuris gali sukelti sąnarių skausmą ir judėjimo apribojimus. Be to, traumos, tokios kaip lūžiai ar smegenų sužalojimai, taip pat gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Kiti galimi mechanizmai yra degeneraciniai procesai, kurie natūraliai vyksta senėjimo metu, darantį poveikį raumenims ir sąnariams.

Rizikos faktoriai

• Paveldimumas – genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti riziką susirgti tam tikromis ligomis, sukeliančiomis judėjimo apribojimus.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su raumenų ir sąnarių problemomis.
• Fizinė inaktyvumas – mažas fizinis aktyvumas gali prisidėti prie raumenų silpnumo ir judėjimo problemų.
• Traumos – anksčiau patirtos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį judėjimo funkcijai.
• Ligos – tokios kaip diabetas, artritas ar neurologinės ligos, gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti raumenų silpnumas, sąnarių skausmas, judesių ribotumas, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai ir sunkumai atliekant kasdienes veiklas. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, nedidelio diskomforto, iki sunkių, kai asmuo visiškai negali judėti be pagalbos.

Diagnostika

Ligos diagnostika dažniausiai apima išsamią medicininę istoriją, fizinį tyrimą ir įvairius tyrimus. Gydytojai gali rekomenduoti atlikti rentgeno nuotraukas, magnetinio rezonanso tyrimus (MRT) arba kompiuterinę tomografiją (KT), kad įvertintų raumenų, sąnarių ir kaulų būklę. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti uždegiminius procesus ar kitus biologinius rodiklius.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininis gydymas gali apimti vaistus nuo skausmo, uždegimo, fizioterapiją, ergoterapiją ir reabilitaciją. Be to, chirurginės intervencijos gali būti būtinos tam tikroms sąnarių ar raumenų problemoms spręsti. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fiziniai pratimai, mitybos pokyčiai ir psichologinė parama, taip pat gali padėti pagerinti paciento būklę. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina, naudojanti kamienines ląsteles, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas