Negalėjimas apsieiti be inkstų dializės

Anatomija

Negalėjimas apsieiti be inkstų dializės yra susijęs su inkstų funkcijos sutrikimu, kuris paveikia šlapimo sistemos anatomiją ir fiziologiją. Inkstai, esantys abiejose nugaros pusėse, yra pagrindiniai organai, atsakingi už kraujo filtravimą, atliekų šalinimą ir skysčių pusiausvyros palaikymą organizme. Dializės metu dirbtinai imituojama inkstų funkcija, kad būtų pašalintos toksinės medžiagos ir perteklius skysčių, kurie kaupiasi organizme, kai inkstai neveikia tinkamai. Dializė gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip širdis ir kraujagyslės, nes inkstų funkcijos sutrikimas gali sukelti kraujospūdžio problemas ir širdies ligas.

Ligos aprašymas

Negalėjimas apsieiti be inkstų dializės, dar žinomas kaip lėtinis inkstų nepakankamumas, yra būklė, kai inkstai praranda gebėjimą efektyviai filtruoti kraują ir šalinti atliekas. Ši liga gali būti laikina arba nuolatinė, tačiau kai kuriais atvejais ji gali tapti kritine ir reikalauti nuolatinės dializės arba inksto transplantacijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukelti rimtų sveikatos problemų ir netgi būti gyvybei pavojinga.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos apima: diabetą, hipertenziją, glomerulonefritą, policistinius inkstus ir kitus inkstų pažeidimus. Diabetas ir hipertenzija yra dvi dažniausiai pasitaikančios priežastys, nes jos gali sukelti lėtinius inkstų pažeidimus, mažindamos jų gebėjimą filtruoti kraują. Be to, genetiniai veiksniai ir tam tikros infekcijos ar vaistai taip pat gali prisidėti prie inkstų funkcijos sutrikimo.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – didina inkstų pažeidimo riziką dėl nuolatinio aukšto cukraus kiekio kraujyje.
• Hipertenzija – gali sukelti kraujagyslių pažeidimus inkstuose, mažindama jų funkciją.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su inkstų problemomis.
• Genetinės ligos – šeimos istorija inkstų ligoms gali padidinti riziką.
• Prieš tai buvę inkstų sutrikimai – anksčiau patirtos inkstų problemos gali padidinti riziką ateityje.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, patinimą, šlapimo pokyčius (pvz., sumažėjęs šlapimo kiekis), aukštą kraujospūdį, pykinimą, vėmimą ir niežėjimą. Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos. Vėlesnėse ligos stadijose gali pasireikšti ir sunkesni simptomai, tokie kaip širdies ritmo sutrikimai ir sąmonės netekimas.

Diagnostika

Diagnostika apima kelis svarbius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kurie nustato kreatinino ir karbamido kiekį, ir šlapimo tyrimai, kurie atskleidžia, ar yra baltymų ar kraujo. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, siekiant įvertinti inkstų struktūrą ir dydį. Be to, gydytojas gali atlikti biopsiją, kad nustatytų inkstų pažeidimo pobūdį ir priežastį.

Gydymas

Gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pradinėse ligos stadijose gali būti taikoma dieta, skirta sumažinti inkstų apkrovą, ir vaistai, kurie kontroliuoja kraujospūdį bei cukraus kiekį kraujyje. Tačiau, kai inkstų funkcija smarkiai sumažėja, būtina pradėti dializės procedūras, kurios gali būti hemodializė arba peritoninė dializė. Naujausios terapijos galimybės apima ir inkstų transplantaciją, kuri yra galutinis sprendimas, kai dializė nebeužtikrina tinkamos gyvenimo kokybės. Be to, moksliniai tyrimai nuolat ieško naujų gydymo metodų, tokių kaip genų terapija ir regeneracinė medicina, siekiant pagerinti inkstų funkciją ir sumažinti dializės poreikį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas