Nenormalus kūno masės didėjimas
Anatomija
Nenormalus kūno masės didėjimas, dažnai vadinamas nutukimu, yra kompleksinė liga, kuri paveikia daugelį žmogaus anatominių sistemų. Pirmiausia, ši liga tiesiogiai susijusi su endokrinine sistema, kuri reguliuoja hormonų pusiausvyrą organizme. Hormonai, tokie kaip insulinas, leptinas ir grelinas, atlieka svarbų vaidmenį apetitui ir energijos balansui. Taip pat nutukimas turi įtakos metabolizmui, kuris apima medžiagų apykaitos procesus, vykstančius kepenyse, raumenyse ir riebalų audiniuose. Dėl didelio riebalų kaupimosi organizme gali atsirasti pokyčių širdies ir kraujagyslių sistemoje, padidėja širdies apkrova, o tai gali sukelti hipertenziją ir kitus širdies sutrikimus. Be to, nutukimas gali paveikti sąnarius, ypač kelius ir klubus, dėl didesnio slėgio ir apkrovos, o tai gali sukelti osteoartritą.
Ligos aprašymas
Nenormalus kūno masės didėjimas apibūdinamas kaip per didelis kūno riebalų kaupimasis, kuris gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Ši liga yra svarbi dėl jos plačiai paplitusio pobūdžio ir jos susijusių sveikatos problemų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir kai kurios vėžio formos. Nutukimas gali būti klasifikuojamas pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris yra apskaičiuojamas pagal žmogaus svorį ir ūgį. KMI virš 30 rodo nutukimą, o KMI virš 40 – sunkią nutukimo formą. Ši liga ne tik paveikia fizinę sveikatą, bet ir turi didelį poveikį psichologinei gerovei, sukeldama depresiją, nerimą ir socialinę izoliaciją.
Ligos priežastis
Nenormalus kūno masės didėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima:
- Perteklinis kalorijų vartojimas – dažnai susijęs su nesveiku maistu ir gyvenimo būdu.
- Fizinio aktyvumo stoka – mažas fizinis aktyvumas ir sėdimas gyvenimo būdas prisideda prie riebalų kaupimosi.
- Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali turėti įtakos individų polinkiui priaugti svorio.
- Hormoniniai sutrikimai – tam tikros ligos, tokios kaip hipotireozė, gali sukelti svorio didėjimą.
- Psycho-emociniai veiksniai – stresas, depresija ir emocinis valgymas gali skatinti perdėtą maisto vartojimą.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresni žmonės dažnai priauga svorio dėl metabolizmo lėtėjimo.
- Genetika – šeimos istorija nutukimo atvejų gali padidinti riziką.
- Rūkymas ir alkoholio vartojimas – šie įpročiai gali prisidėti prie svorio padidėjimo.
- Mitybos įpročiai – nesveika mityba, turinti daug cukraus ir riebalų, didina riziką.
- Fizinio aktyvumo stoka – mažas fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su svorio didėjimu.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima pernelyg didelį kūno svorį, kuris gali sukelti diskomfortą, sunkumų judant, kvėpavimo problemas, ypač fizinio krūvio metu. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, odos problemas, sąnarių skausmus ir psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas.
Diagnostika
Nenormalus kūno masės didėjimas diagnozuojamas naudojant kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas dalijant svorį (kilogramais) iš ūgio (metrais) kvadratu. Be to, gydytojai gali atlikti fizinį tyrimą, kraujo tyrimus, kad įvertintų cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, taip pat gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant nustatyti galimas susijusias ligas, tokias kaip diabetas ar hipertenzija.
Gydymas
Nenormalus kūno masės didėjimas gydomas tiek medicininiais, tiek nemedicininiais metodais. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos pokyčius, fizinį aktyvumą ir elgesio terapiją. Dietos planai, kurie apima mažesnį kalorijų vartojimą ir sveikų maisto pasirinkimų didinimą, yra labai svarbūs. Fizinė veikla, tokia kaip aerobika, jėgos treniruotės ir kasdienis judėjimas, taip pat padeda deginti kalorijas ir gerinti bendrą sveikatą. Medicininiai sprendimai apima vaistus, skirtus svorio mažinimui, ir, kai kuriais atvejais, chirurgines procedūras, tokias kaip skrandžio apylankos operacija. Naujovės terapijoje, tokios kaip vaistai, kurie veikia smegenų apetito centrus, gali būti perspektyvūs sprendimai, tačiau jie turi būti naudojami atsargiai ir tik prižiūrint gydytojui.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas