Nepatikslinta demencija

Anatomija

Nepatikslinta demencija yra neurologinė liga, kuri paveikia smegenis ir sukelia pažinimo funkcijų sutrikimus. Ši liga dažniausiai susijusi su smegenų struktūromis, kurios yra atsakingos už atmintį, mąstymą, kalbą ir elgesį. Paveiktos sritys dažniausiai apima hipokampą, kuris vaidina svarbų vaidmenį atminties formavime, bei žievės sritis, atsakingas už aukštesnio lygio pažinimo funkcijas, tokias kaip sprendimų priėmimas ir socialinė sąveika. Taip pat gali būti paveikti neurotransmiteriai, kurie reguliuoja komunikaciją tarp neuronų, o tai dar labiau komplikuoja ligos eigą.

Ligos aprašymas

Nepatikslinta demencija yra terminas, naudojamas apibūdinti pažinimo sutrikimus, kurių priežastis nėra aiški ir negali būti priskirta konkrečiai demencijos formai, pavyzdžiui, Alzheimerio liga ar vaskuline demencija. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie laikui bėgant gali progresuoti. Nepatikslinta demencija yra svarbi, nes ji gali paveikti asmens gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, bendrauti su kitais ir išlaikyti nepriklausomybę. Be to, ji kelia didelį psichologinį ir emocinį krūvį tiek pacientams, tiek jų šeimoms.

Ligos priežastis

Nepatikslintos demencijos priežastys gali būti įvairios ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Kai kurie galimi mechanizmai apima neurodegeneracinius procesus, kurie sukelia neuronų mirtį ir smegenų struktūrų pokyčius. Taip pat gali būti veiksnių, tokių kaip uždegiminiai procesai, oksidacinis stresas ir kraujotakos sutrikimai, kurie prisideda prie ligos vystymosi. Taip pat svarbu paminėti, kad tam tikros ligos, tokios kaip diabetas ar hipertenzija, gali padidinti riziką susidurti su nepatikslinta demencija.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę susidurti su demencijos simptomais.
• Genetika – šeimos istorija gali rodyti didesnę riziką susirgti šia liga.
• Gyvenimo būdas – nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas gali padidinti riziką.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – depresija ir kiti psichologiniai sutrikimai gali būti susiję su didesne demencijos rizika.

Simptomai

• Pirmieji simptomai gali būti lengvi atminties sutrikimai, pavyzdžiui, pamirštant neseniai įvykusius įvykius.
• Laikui bėgant, pacientai gali patirti sunkumų su kalba, problemų sprendimu ir orientacija erdvėje.
• Demencijos simptomai gali apimti elgesio pokyčius, nuotaikos svyravimus ir socialinės izoliacijos tendencijas.
• Sunkiuose atvejuose gali pasireikšti visiškas nepriklausomumo praradimas ir poreikis nuolatinės priežiūros.

Diagnostika

Nepatikslintos demencijos diagnozė remiasi išsamiu medicininiu įvertinimu, kuris apima istorijos rinkimą, fizinį tyrimą ir pažinimo testus. Gydytojas gali atlikti neurologinius tyrimus, kad įvertintų smegenų funkcijas, taip pat naudoti vaizdavimo technikas, tokias kaip MRT ar KT, kad nustatytų galimus struktūrinius smegenų pokyčius. Psichologiniai vertinimai taip pat gali būti naudingi siekiant nustatyti pažinimo sutrikimų lygį ir pobūdį.

Gydymas

Nepatikslintos demencijos gydymas gali būti sudėtingas, nes nėra specifinio gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti ligą. Tačiau yra keletas gydymo galimybių, kurios gali padėti valdyti simptomus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda pagerinti pažinimo funkcijas ar sumažinti elgesio sutrikimus. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip kognityvinė terapija, užimtumo terapija ir socialinė parama, gali būti naudingi pacientams ir jų šeimoms. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neurostimuliacija, taip pat yra tiriamos, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas