Nepatikslinta kvėpavimo takų būklė, sukelta įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ir garų

Anatomija

Nepatikslinta kvėpavimo takų būklė, sukelta įkvėptų cheminių medžiagų, dujų, dūmų ir garų, tiesiogiai veikia kvėpavimo sistemą, kuri apima nosį, gerklas, trachėją, bronchus ir plaučius. Ši sistema yra atsakinga už oro mainus organizme, todėl bet koks pažeidimas joje gali turėti rimtų pasekmių. Poveikis gali būti lokalizuotas, pavyzdžiui, uždegimas gerklėse ar bronchuose, arba sisteminis, paveikiant visą plaučių audinį, sukeliant plaučių edemą, kvėpavimo nepakankamumą ar netgi plaučių fibrozę.

Ligos aprašymas

Ši liga apima įvairias kvėpavimo takų reakcijas, kurios atsiranda po cheminių medžiagų, dujų, dūmų ar garų įkvėpimo. Simptomai gali pasireikšti iš karto arba po tam tikro laikotarpio, priklausomai nuo medžiagos pobūdžio ir koncentracijos. Liga yra svarbi, nes gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, įskaitant lėtinius kvėpavimo sutrikimus ir padidėjusią mirtingumo riziką. Tinkamai nesigydant, gali išsivystyti sunkios komplikacijos, tokios kaip pneumonija ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra įvairios cheminės medžiagos, kurios gali būti randamos pramonėje, buityje ar net gamtoje. Tai apima toksines dujas, pavyzdžiui, anglies monoksidą, azoto dioksidą, chloro garus, taip pat dūmus iš gaisrų ar degančių medžiagų. Šios medžiagos gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę, sukelti uždegimą ir kvėpavimo takų obstrukciją. Rizikos faktoriai, tokie kaip ilgalaikis poveikis, didelės koncentracijos ir individualios sveikatos būklės, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Profesinė veikla, kurioje yra didelė tikimybė susidurti su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis (pvz., statybos, pramonės sektoriai).
• Ilgalaikis tabako rūkymas, kuris silpnina kvėpavimo takų apsaugines funkcijas.
• Esamos kvėpavimo takų ligos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kurios gali padidinti jautrumą cheminėms medžiagoms.
• Netinkamos darbo sąlygos, tokios kaip prasta ventiliacija, gali sustiprinti poveikį kenksmingoms medžiagoms.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, gerklės dirginimas, ir skreplių išsiskyrimas. Lengvi atvejai gali pasireikšti tik lengvu kosuliu, tuo tarpu sunkesni atvejai gali sukelti rimtus kvėpavimo sutrikimus, pvz., kvėpavimo nepakankamumą, cianozę (odos ir gleivinės mėlynavimą) ir netekimą sąmonės.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniu paciento įvertinimu, istorijos rinkimu ir fiziniu ištyrimu. Papildomi tyrimai gali apimti plaučių funkcijos testus, rentgeno nuotraukas, kompiuterinę tomografiją ir bronchoskopiją, siekiant įvertinti kvėpavimo takų būklę ir nustatyti galimus pažeidimus. Laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti uždegimo žymenis ar infekcijas.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti bronchodilatatorius, kortikosteroidus ir antibakterinius vaistus, jei yra infekcija. Nemediciniai sprendimai gali apimti kvėpavimo terapiją, fizinę reabilitaciją ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip rūkymo nutraukimas ir sveikos mitybos pasirinkimas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti svarstomos lėtinių kvėpavimo takų ligų atveju.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas