Nepatikslinta neorganinė psichozė

Anatomija

Nepatikslinta neorganinė psichozė yra psichikos sutrikimas, kuris neturi aiškiai apibrėžtos organinės priežasties. Nors liga neturi tiesioginio poveikio specifinėms anatomijos struktūroms, ji gali paveikti įvairias smegenų dalis, ypač tas, kurios atsakingos už emocijas, mąstymą ir elgesį. Pavyzdžiui, priekinė smegenų žievė, kuri dalyvauja sprendimų priėmime ir socialiniame elgesyje, gali būti paveikta. Taip pat limbinių struktūrų, kaip hipokampo ir amigdalos, funkcijos gali būti sutrikdytos, kas lemia emocijų reguliavimo problemas.

Ligos aprašymas

Nepatikslinta neorganinė psichozė apima psichozės simptomus, kurie nėra susiję su aiškiomis organinėmis priežastimis, tokiomis kaip smegenų pažeidimai ar ligos. Liga pasireiškia įvairiomis formomis, įskaitant haliucinacijas, kliedesius ir sunkumus suvokti realybę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis sutrikimas gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir gebėjimui dirbti. Tokios psichozės gali sukelti didelį stresą tiek pacientui, tiek jo artimiesiems.

Ligos priežastis

Nepatikslintos neorganinės psichozės priežastys gali būti įvairios ir apima genetinius, psichologinius bei aplinkos veiksnius. Stresas, traumos, psichologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar nerimas, gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Taip pat cheminiai pokyčiai smegenyse, susiję su neurotransmiteriais, gali turėti įtakos psichozės simptomų atsiradimui. Nors ši liga nėra tiesiogiai susijusi su organiniais pažeidimais, ji gali būti susijusi su sudėtinga psichine dinamika.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai faktoriai – šeimos anamnezė psichikos sutrikimų gali padidinti riziką susirgti šia liga.
• Psichologiniai veiksniai – ankstyvosios traumos, patirtos vaikystėje, ar psichologiniai sutrikimai gali prisidėti prie ligos išsivystymo.
• Aplinkos veiksniai – socialinė izoliacija, stresas ar netinkama gyvenimo aplinka gali būti rizikos veiksniai.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima haliucinacijas, kliedesius, sutrikusią mąstymo struktūrą ir emocijų reguliavimo problemas. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip trumpalaikiai realybės iškraipymai, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti visiškas nesugebėjimas atskirti realybės nuo fantazijos. Taip pat gali būti pastebimas socialinis atsitraukimas ir elgesio pokyčiai.

Diagnostika

Nepatikslintos neorganinės psichozės diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu. Psichiatras atlieka išsamų paciento interviu, siekdamas nustatyti simptomus ir jų trukmę. Dažnai naudojami psichologiniai testai, siekiant išsiaiškinti ligos pobūdį ir intensyvumą. Be to, svarbu atmesti organines priežastis, todėl gali būti atliekami įvairūs medicininiai tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus ir vaizdinius smegenų tyrimus.

Gydymas

Nepatikslintos neorganinės psichozės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai skiriami antipsichoziniai vaistai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti naudinga, siekiant padėti pacientui suprasti ir valdyti simptomus. Be to, paramos grupės ir socialinė rehabilitacija gali padėti pacientui prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip psichoterapija virtualioje erdvėje ar nauji vaistų deriniai, vis dar tiriamos, tačiau gali suteikti vilties pacientams, susiduriantiems su šiuo sutrikimu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas