Nepatikslinta ūminė apatinių kvėpavimo takų infekcija

Anatomija

Nepatikslinta ūminė apatinių kvėpavimo takų infekcija (ŪAKTI) dažniausiai paveikia plaučius ir bronchus, kurie priklauso apatinių kvėpavimo takų sistemai. Ši sistema yra sudaryta iš bronchų, bronchiolių ir plaučių alveolių, kurie yra atsakingi už deguonies absorbciją ir anglies dioksido šalinimą. ŪAKTI gali sukelti uždegimą šiuose organuose, todėl sutrinka normalus kvėpavimas ir gali pasireikšti kvėpavimo nepakankamumas. Paveiktos struktūros dažnai reaguoja į infekciją, sukeldamos gleivių išsiskyrimą, kuris dar labiau trukdo oro srautui ir gali sukelti papildomas komplikacijas, tokias kaip pneumonija.

Ligos aprašymas

Nepatikslinta ūminė apatinių kvėpavimo takų infekcija yra ūminė liga, kuri gali būti sukeliama įvairių virusų, bakterijų ar kitų patogenų. Jos pobūdis yra uždegiminis, o simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvo kosulio ir baigiant sunkiais kvėpavimo sutrikimais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų pasekmių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims su silpna imunine sistema. ŪAKTI gali sukelti hospitalizaciją ir ilgalaikių sveikatos problemų, todėl laiku diagnozuoti ir gydyti yra labai svarbu.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra virusai, tokie kaip gripas, rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas, ir bakterijos, pavyzdžiui, Streptococcus pneumoniae. Infekcija gali prasidėti, kai patogenai patenka į kvėpavimo takus, paprastai per orą, kai sergantis asmuo kosėja ar čiaudėja. Be to, gali būti ir kitų rizikos veiksnių, tokių kaip aplinkos sąlygos, pvz., oro užterštumas, kuris gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Taip pat svarbu paminėti, kad ankstesnės kvėpavimo takų ligos gali padidinti riziką užsikrėsti ŪAKTI.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai yra labiau pažeidžiami.
• Imuniteto silpnėjimas: asmenys su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys lėtinėmis ligomis, yra labiau linkę į infekcijas.
• Aplinkos veiksniai: oro tarša, dūmai ir kitos dirginančios medžiagos gali padidinti infekcijos riziką.
• Socialiniai veiksniai: žmonės, gyvenantys perpildytose ar nepalankiose gyvenimo sąlygose, taip pat yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti sausą ar šlapią kosulį, krūtinės skausmą, dusulį, karščiavimą, nuovargį ir bendrą silpnumą. Simptomų intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo iki sunkaus, o kai kuriais atvejais gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas.

Diagnostika

Nepatikslintos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos diagnozavimas apima klinikinį įvertinimą, anamnezės surinkimą ir fizinį tyrimą. Gydytojai dažnai atlieka auskultaciją, kad patikrintų kvėpavimo garsus, o taip pat gali užsakyti laboratorinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai ir skreplių analizė, siekiant nustatyti patogeną. Kartais gali būti atliekama rentgeno nuotrauka, kad būtų įvertinta plaučių būklė ir išvengta komplikacijų.

Gydymas

ŪAKTI gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo ir simptomų sunkumo. Dažnai rekomenduojama simptominė terapija, tokia kaip skausmą malšinantys vaistai, karščiavimą mažinantys vaistai ir drėkinimas. Antibakteriniai vaistai skiriami tik tuo atveju, jei infekciją sukelia bakterijos. Taip pat gali būti taikomos nemedicininės priemonės, tokios kaip inhaliacijos, kvėpavimo pratimai ir fizioterapija. Naujų terapijos galimybių, tokių kaip imunoterapija ar specifiniai antivirusiniai vaistai, tyrimai vis dar vyksta, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas