Nepatikslintas depresijos epizodas

Anatomija

Nepatikslintas depresijos epizodas yra psichinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus nervų sistema. Pagrindiniai aspektai, kurie yra paveikti, apima smegenų struktūras, ypač tas, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, nuotaiką ir elgesį. Svarbiausios smegenų sritys, tokios kaip amigdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas, gali būti paveiktos, sukeldamos disbalansą neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, lygyje. Šie cheminiai junginiai yra kritiškai svarbūs nuotaikos stabilumui ir emociniam atsakui.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas depresijos epizodas yra būklė, kuri apima ilgalaikį liūdesį, energijos trūkumą ir bendrą gyvenimo džiaugsmo praradimą. Ši liga gali pasireikšti be konkrečių priežasčių, todėl ją sunku diagnozuoti ir gydyti. Nepatikslintas depresijos epizodas yra svarbus, nes jis gali turėti rimtų pasekmių asmens gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir net fizinei sveikatai. Ši liga gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, ir dažnai reikalauja kompleksinio požiūrio į gydymą ir paramą.

Ligos priežastis

Nepatikslintas depresijos epizodas gali būti sukeltas įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima genetinę polinkį, cheminius disbalansus smegenyse, hormoninius pokyčius, stresą bei psichologines traumas. Be to, gali būti ir socialiniai veiksniai, tokie kaip izoliacija, netektys ar gyvenimo pokyčiai. Mokslininkai taip pat tiria, kaip aplinkos veiksniai, tokie kaip netinkamas mitybos režimas ir fizinio aktyvumo trūkumas, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos anamnezėje esanti depresija gali padidinti riziką susirgti šiuo epizodu.
• Amžius – jaunesni suaugusieji ir paaugliai dažnai yra labiau linkę į depresiją.
• Socialinė izoliacija – asmenys, kurie jaučiasi vieniši, gali patirti didesnį depresijos epizodų dažnį.
• Stresas – ilgalaikis stresas darbe ar asmeniniame gyvenime gali padidinti riziką.
• Fizinė sveikata – lėtinės ligos ar sveikatos problemos gali prisidėti prie emocinio disbalanso.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį liūdesį, energijos trūkumą, miego sutrikimus, apetito pokyčius, sunkumus susikaupti, kaltės jausmą ir net mintis apie savižudybę. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kurie žmonės gali patirti visus simptomus, kiti – tik kelis.

Diagnostika

Diagnostika apima psichologinį vertinimą, kuris gali būti atliekamas naudojant įvairius klausimynus ir interviu. Psichiatras ar psichologas gali atlikti išsamią analizę, siekdamas nustatyti, ar pacientas atitinka depresijos kriterijus. Taip pat gali būti atliekami fiziniai tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas sveikatos problemas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima antidepresantų vartojimą, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Nemedicininiai gydymo būdai gali apimti psichoterapiją, tokią kaip kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda asmenims keisti neigiamas mintis ir elgesį. Taip pat rekomenduojama užsiimti fizine veikla, laikytis sveikos mitybos, o kartais ir naudoti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip meditacija ar joga. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad kai kurie pacientai gali gauti naudos iš inovatyvių terapijų, tokių kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinės terapijos, tačiau šios galimybės dar yra tiriamos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas