Nepatikslintas nefritinis sindromas, minimalių pakitimų liga

Anatomija

Nepatikslintas nefritinis sindromas, minimalių pakitimų liga, yra susijusi su inkstų anatomija, ypač su glomerulų struktūra. Inkstai yra poriniai organai, esantys abiejose nugaros pusėse, ir jie atlieka svarbias funkcijas, įskaitant kraujo filtravimą ir šalinimą. Šios ligos metu pažeidžiami glomerulai, kurie yra smulkūs kraujagyslių tinklai inkstuose, atsakingi už kraujo filtravimą. Nors makroskopiškai inkstai gali atrodyti normalūs, mikroskopiniu lygiu pastebimi pakitimai, kurie sukelia baltymų praradimą per šlapimą ir kitus simptomus.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas nefritinis sindromas, minimalių pakitimų liga, yra reta inkstų liga, būdinga vaikams, nors ji gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Ši liga pasižymi dideliu baltymų kiekiu šlapime (proteinurija), edema (patinimu) ir sumažėjusiu albumino kiekiu kraujyje. Liga yra svarbi, nes gali sukelti sunkių pasekmių, jei ji nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma. Nepaisant to, kad liga dažnai yra gerai reaguojanti į gydymą, ji gali sukelti komplikacijų ir reikalauti nuolatinio stebėjimo.

Ligos priežastis

Minimalių pakitimų liga nėra visiškai suprantama, tačiau manoma, kad ji gali būti susijusi su imuninės sistemos sutrikimais. Kai kurie tyrimai rodo, kad liga gali atsirasti po virusinių infekcijų, alerginių reakcijų ar net po skiepų. Taip pat yra teorijų, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos ligos vystymuisi, tačiau tikslios priežastys vis dar tiriamos.

Rizikos faktoriai

• Vaisiai ir vaikai – ši liga dažniau pasitaiko vaikams ir jauniems suaugusiems, nors ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenims, turintiems autoimuninių ligų, gali būti didesnė rizika susirgti šia liga.
• Virusinės infekcijos – kai kurios virusinės infekcijos, pavyzdžiui, herpes simplex virusas, gali sukelti ligos atsiradimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima patinimą, ypač aplink akis ir kojose, taip pat gali būti pastebimas svorio padidėjimas dėl skysčių kaupimosi. Pacientai gali patirti nuovargį ir silpnumą. Kai kuriais atvejais gali būti pastebimi šlapimo pokyčiai, įskaitant putojantį šlapimą dėl didelio baltymų kiekio. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti hipertenzija ir inkstų funkcijos sutrikimas.

Diagnostika

Diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą bei laboratorinius tyrimus. Pagrindiniai tyrimai yra šlapimo analizė, kurioje nustatomas baltymų kiekis, ir kraujo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją. Taip pat gali būti atliekama inkstų biopsija, siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti mikroskopinius pokyčius.

Gydymas

Gydymas dažniausiai apima kortikosteroidus, kurie padeda sumažinti uždegimą ir baltymų praradimą. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami imunosupresantai, ypač jei liga yra sunki arba pasikartojanti. Taip pat svarbu stebėti ir gydyti susijusias problemas, tokias kaip hipertenzija. Nors dauguma pacientų gerai reaguoja į gydymą, kai kurie gali reikalauti ilgalaikio stebėjimo ir papildomų terapijų, kad būtų išvengta ligos pasikartojimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas