Nepatikslintas nerimo sutrikimas

Anatomija

Nepatikslintas nerimo sutrikimas (NNS) yra psichinė liga, kuri daugiausia veikia nervų sistemą, ypač smegenis. Pagrindinės struktūros, susijusios su šiuo sutrikimu, yra limbinių sistemų, ypač amygdalos, funkcijos, kurios yra atsakingos už emocijų apdorojimą ir baimės reakcijas. Be to, šis sutrikimas gali paveikti ir neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas bei dopaminas, balansą, kas gali turėti įtakos nuotaikai ir elgesiui. Dėl to, žmogaus organizme gali pasireikšti įvairūs fiziologiniai pokyčiai, kurie dažnai pasireiškia per autonominę nervų sistemą, sukeliantys fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas ir raumenų įtampa.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas nerimo sutrikimas yra ilgalaikė psichinė būklė, kuriai būdingas nuolatinis nerimo ir įtampos jausmas, kuris gali atsirasti be aiškios priežasties. Šis sutrikimas skiriasi nuo kitų nerimo sutrikimų, nes jis nėra susijęs su konkrečia baime ar fobija, o greičiau apima bendrą nerimo būseną. NNS gali turėti reikšmingą poveikį kasdienei veiklai, socialiniams ryšiams ir bendrai gyvenimo kokybei. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų psichologinių ir fizinių pasekmių, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Nepatikslinto nerimo sutrikimo priežastys gali būti įvairios. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, traumos ar neigiamos patirtys, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos, nes asmenys, turintys šeimos narių, kurie patyrė nerimo sutrikimus, dažniau gali susidurti su šiuo sutrikimu. Biocheminiai pokyčiai, susiję su neurotransmiterių lygiu smegenyse, taip pat gali būti susiję su nerimo simptomų atsiradimu. Aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija ar nuolatinis stresas darbe, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimos istorija su psichiniais sutrikimais gali padidinti riziką.
• Stresas – nuolatinis stresas ar traumos patirtis gali paskatinti nerimo sutrikimų atsiradimą.
• Aplinkos veiksniai – socialinė izoliacija, darbo krūvis ir gyvenimo pokyčiai gali didinti nerimo lygį.
• Psichologiniai veiksniai – asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas ar žema savivertė, gali prisidėti prie nerimo sutrikimų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimo jausmą, sunkumus susikaupti, dirglumą, miego sutrikimus, fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas ar raumenų įtampa. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nedidelis nerimas, iki sunkių, kurie gali trukdyti kasdienei veiklai ir socialiniams ryšiams.

Diagnostika

Nepatikslinto nerimo sutrikimo diagnozė paprastai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu psichiatras ar psichologas analizuoja paciento simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Gali būti naudojami įvairūs standartizuoti klausimynai ir vertinimo skalės, taip pat atlikti fiziniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Nepatikslinto nerimo sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ir benzodiazepinai, dažnai naudojami simptomams valdyti. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir keisti nerimą keliančius mąstymo modelius. Taip pat naudinga gali būti gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, streso valdymo technikos ir socialinė parama. Naujausios terapijos galimybės apima ir alternatyvias metodikas, tokias kaip mindfulness (sąmoningumo) praktikos, kurios gali būti naudingos nerimo valdymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas