Nepatikslintas nuotaikos [afektinis] sutrikimas

Anatomija

Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas yra psichinė liga, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Ši liga dažnai susijusi su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocijų reguliavimą, pavyzdžiui, amygdala ir prefrontalinė žievė. Amygdala vaidina svarbų vaidmenį apdorojant emocijas, o prefrontalinė žievė yra atsakinga už sprendimų priėmimą ir socialinį elgesį. Sutrikimas gali paveikti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyrą, kas gali sukelti nuotaikos svyravimus ir emocinį disbalansą.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas nuotaikos sutrikimas yra psichinė būklė, kuri pasižymi nuotaikos pokyčiais, kurie gali būti nuo depresijos iki manijos. Šis sutrikimas gali pasireikšti skirtingais intensyvumo lygiais ir dažnai sukelia reikšmingą diskomfortą bei funkcinį sutrikimą asmens gyvenime. Liga yra svarbi dėl jos poveikio žmogaus gyvenimo kokybei, socialinei sąveikai ir gebėjimui dirbti. Dėl šių simptomų asmenys gali patirti sunkumų santykiuose, darbe ir kasdieniame gyvenime.

Ligos priežastis

Nepatikslinto nuotaikos sutrikimo priežastys yra sudėtingos ir gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys gali apimti genetinius veiksnius, biocheminius pokyčius smegenyse, psichologinius aspektus ir aplinkos poveikį. Genetiniai tyrimai rodo, kad šeimos istorija gali didinti riziką susirgti šiuo sutrikimu. Taip pat, stresas, trauma ar ilgalaikė įtampa gali sukelti arba pabloginti simptomus, kartu su hormoniniais pokyčiais, kurie gali turėti įtakos nuotaikai.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių nuotaikos sutrikimais, turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu.
• Psichologiniai veiksniai – asmenys, turintys žemą savivertę ar mokymosi sunkumų, gali būti labiau linkę į nuotaikos sutrikimus.
• Aplinkos veiksniai – nuolatinis stresas, trauma ar socialinė izoliacija gali padidinti riziką.
• Hormoniniai pokyčiai – pavyzdžiui, menstruacinio ciklo metu ar nėštumo metu gali pasireikšti nuotaikos svyravimai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nuotaikos svyravimai, kurie apima depresijos ir manijos epizodus. Asmenys gali jausti liūdesį, beviltiškumą, energijos trūkumą, taip pat gali pasireikšti padidėjęs nerimas, dirglumas ir sunkumai koncentracijai. Sunkių simptomų atvejais gali pasireikšti savižudybės mintys ar elgesys.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai atliekama remiantis psichologiniais vertinimais, klinikiniais interviu ir standartizuotais klausimynais. Psichiatras ar psichologas gali naudoti DSM-5 kriterijus, kad nustatytų diagnozę. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų pašalintos kitos medicininės būklės, galinčios sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, stabilizatoriai nuotaikai ir antipsichoziniai vaistai, dažnai skiriami simptomams valdyti. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti labai efektyvi gydant nuotaikos sutrikimus. Naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir psichodelinę terapiją, kurios gali padėti tiems, kurie neatsako į tradicinį gydymą. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip fizinis aktyvumas, sveika mityba ir streso valdymo strategijos, taip pat gali turėti teigiamą poveikį ligos valdymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas