Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas
Anatomija
Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas yra psichinė liga, kurią paveikia centrinė nervų sistema, ypač smegenys. Ši liga susijusi su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, disbalansu, kurie vaidina svarbų vaidmenį nuotaikos reguliavime. Smegenų sritys, tokios kaip priekinė smegenų žievė, amygdala ir hipokampas, yra ypač svarbios, nes jos dalyvauja emocijų apdorojime, atmintyje ir reakcijoje į stresą. Paveikti šie organai gali sukelti nuotaikos svyravimus, jausmą, kad žmogus yra beviltiškas ar prislėgtas.
Ligos aprašymas
Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas apima įvairius nuotaikos pokyčius, kurie gali svyruoti nuo depresijos iki manijos. Ši liga dažnai pasireiškia kaip nuotaikos epizodai, kurie gali trukti nuo dienų iki mėnesių. Svarbu, kad ši liga gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir darbui. Dėl to, kad simptomai gali būti labai įvairūs, ši liga dažnai yra klaidingai diagnozuojama arba nepakankamai gydoma, kas gali lemti ilgalaikes pasekmes pacientui.
Ligos priežastis
Nepatikslintas nuotaikos (afektinis) sutrikimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, įskaitant genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius. Genetinis polinkis gali lemti didesnę riziką susirgti šia liga, ypač jei šeimoje jau yra buvę tokių atvejų. Biologiniai veiksniai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas, taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, trauma ar ilgalaikė psichinė įtampa, gali sukelti arba pabloginti ligą.
Rizikos faktoriai
- Genetinis polinkis – asmenys, turintys šeimos narių, sergančių afektiniais sutrikimais, turi didesnę riziką.
- Aplinkos veiksniai – stresas, trauma, prasta socialinė parama ir gyvenimo pokyčiai gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.
- Biologiniai veiksniai – hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo ar menopauzės metu, gali turėti įtakos nuotaikos svyravimams.
- Psichologiniai veiksniai – asmenys su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip nerimas ar asmenybės sutrikimai, gali būti labiau pažeidžiami.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį liūdesį, energijos trūkumą, susidomėjimo praradimą kasdienėmis veiklomis, miego sutrikimus, apetito pokyčius ir koncentracijos sunkumus. Kai kurie pacientai gali patirti manijos epizodus, kurie pasižymi dideliu energijos lygiu, hiperaktyvumu, pernelyg optimistiška nuotaika ir sumažėjusiu miego poreikiu. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių ir gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui.
Diagnostika
Nepatikslinto nuotaikos (afektinio) sutrikimo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, kurio metu psichiatras ar psichologas atlieka išsamią istorijos analizę ir vertina simptomus. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai ir vertinimo skalės, siekiant nustatyti ligos sunkumą ir pobūdį. Be to, būtina atmesti kitus psichikos sutrikimus ar medicinines problemas, galinčias sukelti panašius simptomus.
Gydymas
Nepatikslinto nuotaikos (afektinio) sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažnai skiriami antidepresantai, stabilizatoriai ir antipsichoziniai vaistai, kurie padeda sureguliuoti nuotaiką. Psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir valdyti savo emocijas. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinių medžiagų, tokių kaip ketaminas, naudojimas, taip pat rodo pažadą gydant šią ligą. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir atitiktų paciento poreikius.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas