Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas

Anatomija

Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas yra psichikos liga, kuri gali paveikti įvairias smegenų struktūras ir funkcijas. Ši liga dažnai susijusi su centrinės nervų sistemos disfunkcija, kuri apima smegenis ir nugaros smegenis. Paveiktos srities anatomija gali būti sudėtinga, kadangi psichikos sutrikimai dažnai yra susiję su neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyros sutrikimu. Be to, uždegiminiai procesai, kraujotakos sutrikimai arba neurodegeneraciniai pokyčiai gali turėti įtakos simptomų atsiradimui ir ligos eigai.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas organinis arba simptominis psichikos sutrikimas apima platų spektrą psichinių sutrikimų, kurie gali būti susiję su fiziniais smegenų pažeidimais. Tai gali būti dėl traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimų ar kitų sveikatos problemų, kurios paveikia psichinę sveikatą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, socialiniams santykiams ir kasdieninei veiklai. Dėl šios ligos pacientai gali patirti emocinius, pažinimo ir elgesio sutrikimus, kurie reikalauja specializuotos priežiūros ir gydymo.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima:

• Traumos: Galvos smegenų sužalojimai gali sukelti organinius pokyčius smegenyse, kurie lemia psichikos sutrikimus.
• Infekcijos: Virusinės ar bakterinės infekcijos, paveikiančios smegenis, gali sukelti uždegimą ir sukelti psichinius simptomus.
• Medžiagų apykaitos sutrikimai: Hormonų disbalansas ar vitaminų trūkumas gali turėti įtakos psichikos sveikatai.
• Genetiniai veiksniai: Tam tikros genetinės predispozicijos gali didinti riziką susirgti šiuo sutrikimu.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria didesnį psichinių sutrikimų riziką dėl natūralių smegenų pokyčių.
• Psichinės ligos istorija šeimoje: Jei šeimoje buvo psichinių sutrikimų, rizika susirgti šia liga yra didesnė.
• Fizinės sveikatos problemos: Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas ar širdies ligos, gali prisidėti prie psichikos sutrikimų vystymosi.
• Stresas: Ilgalaikė įtampa ar trauminiai išgyvenimai gali didinti ligos riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuotaikos svyravimus, nesugebėjimą susikaupti, atminties sutrikimus, nerimą, depresiją, socialinę izoliaciją ir elgesio pokyčius. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, tokių kaip nuovargis ir dirglumas, iki sunkių, pavyzdžiui, haliucinacijų ar psichozės epizodų.

Diagnostika

Diagnostika paprastai apima išsamią medicininę istoriją, psichologinius vertinimus ir įvairius laboratorinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti galimas organines priežastis. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT arba KT, ir kraujo tyrimus, siekiant pašalinti kitus sveikatos sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichotropiniai vaistai, tokie kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali būti skiriami siekiant stabilizuoti paciento būklę. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir valdyti savo simptomus. Be to, alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip meditacija ar grupinė terapija, taip pat gali būti naudingi. Naujausios terapijos galimybės apima neurofeedback ir smegenų stimuliaciją, kurios gali padėti pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę pacientams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas