Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas

Anatomija

Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas (NPD) yra psichikos liga, kuri paveikia žmogaus emocinę ir psichinę būseną. Ši liga glaudžiai susijusi su smegenų struktūromis, ypač su tomis, kurios atsakingos už nuotaikos reguliavimą, emocijas ir elgseną. Pagrindiniai smegenų regionai, įtraukti į šį sutrikimą, yra priekinė žievė, amygdala ir hipokampas. Priekinė žievė dalyvauja sprendimų priėmime ir emocijų valdyme, amygdala yra atsakinga už emocinių reakcijų, tokių kaip baimė ir džiaugsmas, apdorojimą, o hipokampas vaidina svarbų vaidmenį atminties formavime ir emociniame atsake. Sutrikus šių struktūrų funkcijoms, gali pasireikšti depresijos simptomai.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi pakartotiniai depresijos epizodai, kurie gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Ši liga gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, kasdieninei veiklai ir socialiniams santykiams. NPD gali sukelti nuolatinį liūdesį, energijos stygiaus jausmą ir bendrą apatiją. Ši liga yra svarbi dėl to, kad ji gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip socialinė izoliacija, negebėjimas dirbti ar mokytis, ir net savižudybės rizika.

Ligos priežastis

Nepatikslinto pasikartojančio depresinio sutrikimo priežastys yra sudėtingos ir įvairios. Pagrindinės priežastys gali apimti genetinius veiksnius, biologinius pokyčius smegenyse, psichologinius aspektus ir aplinkos įtaką. Genetiniai tyrimai rodo, kad asmenys, turintys giminaičių, sergančių depresija, turi didesnę tikimybę susirgti šiuo sutrikimu. Be to, cheminiai pokyčiai smegenyse, tokie kaip serotonino ir dopamino lygio svyravimai, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, asmeninės traumos ar stresinės situacijos, taip pat gali būti reikšmingi ligos priežastys.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su depresija gali padidinti riziką.
• Psichologiniai veiksniai – ankstyvosios gyvenimo traumos, stresas ar asmenybės sutrikimai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Aplinkos veiksniai – sunkios gyvenimo sąlygos, socialinė izoliacija ar netinkamos gyvenimo sąlygos gali padidinti riziką.
• Biologiniai veiksniai – hormoniniai pokyčiai, smegenų chemijos disbalansas ir kiti fiziologiniai aspektai gali turėti įtakos ligos atsiradimui.

Simptomai

• Pagrindiniai NPD simptomai gali apimti nuolatinį liūdesį, energijos stygiaus jausmą, prarastą susidomėjimą kasdieniais dalykais, miego sutrikimus ir apetito pokyčius. Kai kurie žmonės gali patirti sunkumų susikaupti, priimti sprendimus arba jaustis beviltiškais. Sunkiais atvejais gali pasireikšti savižudybės mintys ar bandymai.

Diagnostika

Nepatikslinto pasikartojančio depresinio sutrikimo diagnozė dažnai atliekama remiantis psichinės sveikatos specialistų atliktais vertinimais ir pokalbiais su pacientu. Gydytojas gali naudoti standartizuotus klausimynus arba diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas). Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitus sveikatos sutrikimus, galinčius sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Nepatikslinto pasikartojančio depresinio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininės galimybės dažnai apima antidepresantus, kurie padeda reguliuoti smegenų chemiją, taip pat psichoterapiją, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją. Naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir psichodinaminę terapiją. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fizinė veikla, meditacija ir gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat gali būti veiksmingi gydant šį sutrikimą. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir atitiktų kiekvieno paciento poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas