Nepatikslintas seksualinės funkcijos sutrikimas, nesusijęs su organiniu sutrikimu ar liga

Anatomija

Nepatikslintas seksualinės funkcijos sutrikimas, nesusijęs su organiniu sutrikimu ar liga, dažniausiai paveikia reprodukcinę sistemą, tačiau jo poveikis gali būti plačiai apibendrintas ir apimti psichologinę, emocinę bei hormoninę sritis. Ši liga gali turėti įtakos lytinių organų funkcijai, tačiau, kaip rodo pavadinimas, organiniai sutrikimai ar ligos nėra nustatomi. Tai gali apimti tiek vyrų, tiek moterų seksualinę funkciją, įskaitant erekcijos problemas, libido sumažėjimą ar orgazmo sutrikimus.

Ligos aprašymas

Šis sutrikimas apima įvairius seksualinės funkcijos aspektus, tokius kaip sumažėjęs noras, problemos su erekcija, ejakuliacija ar orgazmu. Tai gali sukelti didelį stresą ir nerimą, paveikdamas ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir tarpasmeninius santykius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti psichologinių problemų, tokių kaip depresija ir nerimas, ir gali paveikti bendrą asmens gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti psichologinės, emocinės ar socialinės. Stresas, nerimas, depresija, santykių problemos ar net traumos gali turėti didelės įtakos seksualinei funkcijai. Be to, hormoniniai pokyčiai, ypač susiję su testosterono lygiu, gali būti svarbūs, nors organiniai sutrikimai nėra diagnozuojami. Kartais, net ir žinant, kad fizinių priežasčių nėra, gali atsirasti baimė dėl lytinių santykių, kas dar labiau apsunkina situaciją.

Rizikos faktoriai

• Psichologinės problemos, tokios kaip nerimas ar depresija, gali padidinti riziką patirti seksualinės funkcijos sutrikimus.
• Stresas ir emocinė įtampa gali turėti neigiamą poveikį lytinei funkcijai.
• Neigiamas socialinis kontekstas, pavyzdžiui, nesaugumas santykiuose arba praeities traumos, gali prisidėti prie šio sutrikimo atsiradimo.
• Hormoniniai pokyčiai, nors ir nesusiję su organinėmis ligomis, gali būti rizikos veiksnys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti sumažėjusį lytinį potraukį, erekcijos problemas, nesugebėjimą pasiekti orgazmo ar ejakuliacijos sutrikimus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, pavyzdžiui, retkarčiais pasitaikančių problemų, iki sunkių, kuomet asmuo nuolat patiria seksualinės funkcijos sutrikimus, kas gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų paciento istorijos tyrimą, kurio metu gydytojas gali užduoti klausimus apie simptomus, psichologinę būklę ir gyvenimo būdą. Taip pat gali būti naudojami įvairūs psichologiniai testai, siekiant įvertinti paciento emocinę būklę. Fizinių tyrimų, kurie galėtų patvirtinti organinius sutrikimus, paprastai nėra, tačiau gali būti atliekami hormoniniai tyrimai, siekiant įsitikinti, kad hormonų lygiai yra normalūs.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios, priklausomai nuo simptomų ir priežasčių. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie gali padėti pagerinti lytinę funkciją, psichoterapiją, kad būtų sprendžiamos psichologinės problemos, arba hormonų terapiją, jei nustatomi hormoniniai disbalansai. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, stresą mažinančias technikas, tokius kaip meditacija ar joga, ir atvirą komunikaciją su partneriu. Naujiausios terapijos galimybės gali apimti ir seksualinės terapijos programas, orientuotas į santykių gerinimą ir seksualinės funkcijos atkūrimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas