Nepatikslintas šizoafektinis sutrikimas

Anatomija

Nepatikslintas šizoafektinis sutrikimas yra kompleksinė psichinė liga, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų struktūromis ir jų funkcijomis. Pagrindinės paveiktos smegenų dalys yra priekinė skiltis, atsakinga už emocinį reguliavimą, planavimą ir socialinę sąveiką, bei laikinoji skiltis, kuri vaidina svarbų vaidmenį atminties ir emocijų apdorojime. Taip pat gali būti paveikti ir kiti smegenų regionai, tokie kaip amygdala, kuri yra susijusi su baimės ir malonumo pojūčiais, bei hipokampas, atsakingas už atminties formavimą. Sutrikus šių struktūrų veiklai, gali pasireikšti emociniai ir kognityviniai sutrikimai, kurie yra būdingi šiai ligai.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas šizoafektinis sutrikimas yra psichinis sutrikimas, kuriam būdingi tiek psichoziniai simptomai, tokie kaip haliucinacijos ir kliedesiai, tiek afektiniai simptomai, pavyzdžiui, depresija ar manija. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti asmens kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir bendrą psichinę sveikatą. Nepatikslintas šizoafektinis sutrikimas dažnai pasireiškia jauniems suaugusiems, o jo simptomai gali būti labai įvairūs, todėl diagnozavimas ir gydymas gali būti sudėtingi.

Ligos priežastis

Šio sutrikimo priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos yra susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Genetiniai tyrimai rodo, kad šeimos istorija gali didinti riziką susirgti šiuo sutrikimu. Biologiniai veiksniai apima neurotransmiterių disbalansą, ypač dopamino ir serotonino, kurie yra svarbūs emocijų ir nuotaikos reguliavimui. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, trauma ar socialinė izoliacija, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, trauma ar sunki gyvenimo situacija gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Biologiniai veiksniai – neurotransmiterių disbalansas gali daryti įtaką ligos vystymuisi.
• Amžius – dažniausiai sutrikimas pasireiškia jauniems suaugusiems, ypač tarp 20-30 metų amžiaus.

Simptomai

• Psichoziniai simptomai: haliucinacijos, kliedesiai, realybės suvokimo sutrikimai.
• Afektiniai simptomai: depresijos epizodai, manijos simptomai, nuotaikų svyravimai.
• Kognityviniai sutrikimai: sunkumai susikaupti, atminties problemos, socialinė izoliacija.
• Elgesio pokyčiai: apatiškumas, socialinio gyvenimo sumažėjimas, agresyvumas.

Diagnostika

Nepatikslintas šizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais vertinimais ir psichologiniais testais. Gydytojas psichiatras atlieka išsamią paciento anamnezę, įvertina simptomus ir jų trukmę. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai ar vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT), gali būti naudojami siekiant pašalinti kitas galimas ligas. Psichologiniai vertinimai padeda nustatyti paciento kognityvinius ir emocinius sutrikimus.

Gydymas

Šio sutrikimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima antipsichozinius vaistus, nuotaiką stabilizuojančius medikamentus, tokius kaip litis, ir antidepresantus. Terapijos metodai, tokie kaip kognityvinė-elgesio terapija, grupinė terapija ir psichosocialinė parama, taip pat gali būti veiksmingi. Naujausios gydymo galimybės apima psichoterapiją ir psichosocialinę intervenciją, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir socialinius įgūdžius. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir pritaikytas pagal kiekvieno paciento poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas