Nepatikslintas valgymo sutrikimas

Anatomija

Nepatikslintas valgymo sutrikimas (NVSS) yra kompleksinė psichologinė ir fiziologinė liga, turinti tiesioginį poveikį žmogaus anatomijai, ypač virškinimo sistemai. Ši liga gali sukelti įvairius anatominius pokyčius, tokius kaip svorio svyravimai, raumenų masės praradimas, metabolizmo sutrikimai ir net vidaus organų pažeidimai. Pavyzdžiui, ilgalaikiai valgymo sutrikimai gali paveikti kepenis, inkstus ir širdį, sukeldami rimtus sveikatos sutrikimus. Taip pat, NVSS gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus, kurie turi įtakos reprodukcinei sistemai ir kitoms organizmo funkcijoms.

Ligos aprašymas

Nepatikslintas valgymo sutrikimas apima įvairias valgymo elgsenos problemas, kurios ne visada atitinka klasifikacijas, tokias kaip anoreksija ar bulimija. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant per didelį maisto vartojimą, maisto vengimą ar netikslų maisto pasirinkimą. NVSS yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Asmenys, kenčiantys nuo šios ligos, gali patirti ne tik kūno vaizdo sutrikimų, bet ir depresiją, nerimą bei socialinę izoliaciją. Todėl svarbu identifikuoti ir gydyti šią ligą kuo anksčiau.

Ligos priežastis

Nepatikslinto valgymo sutrikimo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Dažnai jos apima genetinius, biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetiniai veiksniai gali turėti įtakos asmens polinkiui į valgymo sutrikimus. Biologiniai aspektai, tokie kaip hormonų pusiausvyra ir neurotransmiteriai, gali prisidėti prie ligos atsiradimo. Psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, žema savivertė, trauminės patirtys ar šeimos problemos, taip pat gali sukelti NVSS. Be to, socialiniai veiksniai, tokie kaip kultūriniai standartai dėl kūno vaizdo ir socialinė aplinka, gali turėti didelę įtaką ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Žema savivertė – asmenys, turintys žemą savivertę, dažnai gali turėti didesnį polinkį į valgymo sutrikimus, nes jie gali siekti išorinės pripažinimo per kūno vaizdą.
• Psichologinės problemos – nerimo sutrikimai, depresija ir kitos psichinės sveikatos problemos gali didinti NVSS riziką.
• Šeimos istorija – asmenys, kurių šeimoje buvo valgymo sutrikimų, yra labiau linkę susidurti su panašiomis problemomis.
• Kultūriniai ir socialiniai veiksniai – kultūros, skatinančios liesumą arba idealius kūno standartus, gali prisidėti prie valgymo sutrikimų vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai NVSS simptomai gali apimti nenormalų svorio svyravimą, maisto vengimą arba per didelį maisto vartojimą, emocinį valgymą, socialinę izoliaciją ir kūno vaizdo sutrikimus. Lengvi simptomai gali apimti nedidelius valgymo įpročių pokyčius, o sunkūs simptomai gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies problemos, metabolizmo sutrikimai ir psichinės sveikatos problemos.

Diagnostika

Nepatikslintas valgymo sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniais vertinimais, kuriuos atlieka psichiatras arba psichologas. Dažnai naudojami standartizuoti klausimynai ir interviu, siekiant įvertinti asmens valgymo elgseną, psichologinę būklę ir fizinę sveikatą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti organų funkciją ir nustatyti galimus maistinių medžiagų trūkumus.

Gydymas

Nepatikslinto valgymo sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra viena iš efektyviausių metodų, padedančių asmenims susidoroti su psichologinėmis problemomis, susijusiomis su valgymo sutrikimais. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, taip pat gali būti skiriami, jei asmuo kenčia nuo kartu pasireiškiančių psichinių sveikatos problemų. Be to, mitybos konsultacijos ir palaikymo grupės gali padėti asmeniui atkurti sveikus valgymo įpročius. Pastaraisiais metais pabrėžiamas ir holistinis požiūris, kuris apima fizinį aktyvumą ir emocinį gerbūvį, siekiant pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas