Nepatikslinti virusiniai hepatitai

Anatomija

Nepatikslinti virusiniai hepatitai yra susiję su kepenimis, kurie yra svarbiausias organas, atsakingas už medžiagų apykaitą, detoksikaciją ir energijos kaupimą. Kepenys atlieka daugybę funkcijų, įskaitant bilirubino gamybą, baltymų sintezę ir riebalų metabolizmą. Virusai, sukeliantys hepatitą, dažniausiai pažeidžia kepenų ląsteles, sukeldami uždegimą, kuris gali sukelti kepenų funkcijos sutrikimus, cirozę ir net kepenų vėžį. Dėl uždegiminių procesų gali būti paveikti ir kiti organai, pvz., imuninė sistema, nes organizmas bando kovoti su virusu.

Ligos aprašymas

Nepatikslinti virusiniai hepatitai apima grupę virusinių infekcijų, kurios sukelia kepenų uždegimą. Tai gali būti A, B, C, D ir E virusai, tačiau nepateikus tikslios diagnozės, sunku nustatyti, kuris virusas sukelia ligą. Ši liga yra svarbi dėl savo paplitimo ir galimų komplikacijų. Virusinis hepatitas gali būti ūmus arba lėtinis, o pastarasis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant kepenų funkcijos nepakankamumą, cirozę ir kepenų vėžį.

Ligos priežastis

Pagrindinės nepateiktų virusinių hepatitų priežastys yra įvairūs virusai. Hepatito A virusas (HAV) plinta per užterštą maistą ir vandenį, hepatito B virusas (HBV) – per kraują ir kūno skysčius, hepatito C virusas (HCV) daugiausia perduodamas per kraują. Hepatito D virusas (HDV) gali infekuoti tik tuos, kurie jau yra užsikrėtę HBV, o hepatito E virusas (HEV) taip pat plinta per užterštą maistą ir vandenį. Rizikos veiksniai, tokie kaip nesaugūs lytiniai santykiai, intraveninių narkotikų vartojimas ir higienos trūkumas, gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Nesaugūs lytiniai santykiai – gali padidinti riziką užsikrėsti hepatito B ir C virusais.
• Intraveninių narkotikų vartojimas – dalijimasis adatomis gali lengvai perduoti hepatito virusus.
• Žemas higienos lygis – gali padidinti hepatito A ir E virusų plitimo riziką.
• Kontaktas su užkrėstais asmenimis – ypač hepatito B ir C atvejais.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, apetito praradimą, pykinimą, vėmimą, skausmą dešinėje pilvo pusėje, gelta (odos ir akių pageltimas), tamsią šlapimą ir šviesią išmatą. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo infekcijos pobūdžio ir organizmo atsako.

Diagnostika

Diagnostika apima istorijos rinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Kraujo tyrimai gali nustatyti hepatito virusų antikūnus ir virusinę DNR ar RNR. Kiti diagnostiniai metodai, tokie kaip kepenų ultragarsas, gali būti naudojami vertinant kepenų pažeidimo laipsnį ir galimas komplikacijas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo hepatito tipo. Hepatito A ir E atvejais gydymas dažniausiai yra simptominis, o pacientai paprastai visiškai pasveiksta. Hepatito B ir C atvejais gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti viruso dauginimąsi. Naujausios terapijos galimybės, ypač hepatito C gydymui, apima naujos kartos antivirusinius vaistus, kurie gali pasiekti išgydymą. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba ir alkoholio vartojimo ribojimas, taip pat yra svarbūs pacientams, sergantiems hepatitu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas