Nepatikslintos lytiškai santykiaujant plintančios ligos

Anatomija

Nepatikslintos lytiškai santykiaujant plintančios ligos (NSPL) yra grupė infekcinių ligų, kurios dažniausiai pažeidžia reprodukcinę sistemą. Pagrindiniai organai, kuriuos gali paveikti šios ligos, yra lytiniai organai, šlapimo sistema, taip pat gali būti paveikti ir kiti organai, tokie kaip makštis, gimdos kaklelis, prostata ir šlaplė. Kai kurios infekcijos gali plisti ir į kitus organus, pavyzdžiui, kepenis, plaučius ir net smegenis, sukeldamos rimtas komplikacijas. Dėl šių ligų, lytinių organų struktūra ir funkcija gali būti sutrikdyta, sukeliant skausmą, uždegimą ar net nevaisingumą.

Ligos aprašymas

Nepatikslintos lytiškai santykiaujant plintančios ligos apima įvairias infekcijas, tokias kaip chlamidijos, gonorėja, sifilis, herpesas, ŽIV ir kt. Šios ligos dažnai yra asimptominės, todėl žmogus gali būti užkrėstas ir nežinoti apie tai, kas padidina jų plitimo riziką. NSPL yra svarbios ne tik dėl jų poveikio sveikatai, bet ir dėl to, kad jos gali sukelti didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, įskaitant gydymo išlaidas, darbo praradimą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Ligos priežastis

Pagrindinės nepatikslintų lytiškai santykiaujančių ligų priežastys yra infekcijos, kurias sukelia įvairūs mikrobai, tokie kaip bakterijos, virusai ir parazitai. Šios infekcijos plinta per tiesioginius lytinius santykius su užkrėstu asmeniu. Be to, kai kurios ligos, pavyzdžiui, ŽIV, gali būti perduodamos ir per kitus kontaktus, pavyzdžiui, per kraują ar motinos pieną. Rizikos faktoriai, tokie kaip nesaugių lytinių santykių praktika, daug partnerių turėjimas ir nepakankama apsauga, taip pat prisideda prie infekcijų plitimo.

Rizikos faktoriai

• Neapsaugoti lytiniai santykiai – nesinaudojant prezervatyvais, padidėja rizika užsikrėsti infekcijomis.
• Dažnas partnerių keitimas – didina galimybę užsikrėsti, nes kiekvienas naujas partneris gali būti potencialus infekcijos šaltinis.
• Jauno amžiaus grupės – jauni žmonės dažnai turi mažiau žinių apie saugų seksą ir rizikas, susijusias su lytiškai plintančiomis ligomis.
• Žemas socioekonominis statusas – gali lemti mažesnį prieinamumą prie sveikatos paslaugų ir švietimo, kas didina užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti: skausmą lytinių santykių metu, nenormalų išskyros kiekį iš makšties ar šlaplės, niežėjimą ar deginimą šlapinantis, bėrimus ar opas lytiniuose organuose, taip pat gali pasireikšti karščiavimas ir bendras silpnumas. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, o kai kurios ligos gali neturėti jokių simptomų, todėl asmuo nesuvokia, kad yra užsikrėtęs.

Diagnostika

Diagnostika paprastai apima klinikinį tyrimą, anamnezės surinkimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį egzaminą, kad patikrintų ligos požymius, ir gali nurodyti kraujo, šlapimo ar išskyrų mėginių tyrimus, kad nustatytų konkrečius patogenus. Taip pat gali būti naudojami specialūs testai, pavyzdžiui, PGR (polimerazės grandinės reakcija), siekiant aptikti bakterijų ar virusų DNR.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo konkrečios infekcijos tipo. Dažniausiai naudojami antibiotikai bakterinėms infekcijoms, o antivirusiniai vaistai – virusinėms infekcijoms. Be to, svarbu ir nemedicininiai sprendimai, tokie kaip švietimas apie saugų seksą, reguliari medicininė apžiūra ir partnerių testavimas. Naujovės gydymo srityje apima vakcinas, skirtas tam tikroms infekcijoms, pavyzdžiui, ŽPV, ir naujas terapijas, skirtas ŽIV valdymui. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai ir kad būtų laikomasi gydytojo nurodymų, siekiant užtikrinti veiksmingą ligos kontrolę ir prevenciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas