Nepatikslintos venos embolija ir trombozė

Anatomija

Nepatikslintos venos embolija ir trombozė yra ligos, kurios susijusios su kraujotakos sistema, ypač su venomis. Pagrindinės paveiktos sistemos yra veninė kraujotaka, kuri gali būti užblokuota trombo (kraujo krešulio) arba embolijos (kraujo krešulio, riebalų, oro ar kito medžiagos fragmento, kuris keliauja kraujotaka ir užblokuoja indą). Šios būklės gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai pasitaiko apatinių galūnių, plaučių ir širdies srityse.

Ligos aprašymas

Nepatikslintos venos embolija ir trombozė apima dvi pagrindines patologijas: venų trombozę, kuri atsiranda tada, kai kraujo krešulys susidaro venose, ir emboliją, kai šis krešulys atitrūksta ir keliauja į kitą kūno dalį, dažniausiai plaučius. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių embolija, kuri gali būti gyvybei pavojinga. Be to, venų trombozė gali sukelti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip lėtinė veninė hipertenzija.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima kraujo krešėjimo sutrikimus, venų sienelių pažeidimus ir kraujotakos sulėtėjimą. Venų trombozė dažnai pasireiškia po chirurginių operacijų, ilgų kelionių, nėštumo ar dėl tam tikrų ligų, tokių kaip vėžys. Mechanizmai, kurie skatina trombozės susidarymą, apima virchow triadą: venų stazę, kraujo krešėjimo pokyčius ir venų sienelių pažeidimus.

Rizikos faktoriai

• Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas – sumažina kraujo tekėjimą, ypač kojose.
• Nutukimas – didina venų slėgį ir prisideda prie venų varikozės.
• Nėštumas – hormoniniai pokyčiai ir padidėjęs pilvo spaudimas didina trombozės riziką.
• Amžius – vyresni žmonės turi didesnę riziką, nes venų tonusas silpnėja.
• Genetiniai veiksniai – tam tikros paveldimos ligos gali padidinti kraujo krešėjimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti patinimą, skausmą, paraudimą ir šilumą paveiktoje srityje. Taip pat gali pasireikšti dusulys, krūtinės skausmas ir kosulys, jei trombas keliauja į plaučius. Simptomai gali būti nuo lengvų (pavyzdžiui, lengvas diskomfortas) iki sunkių (pavyzdžiui, stiprus skausmas ir gyvybei pavojingas dusulys).

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais, anamneze ir vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai naudojami tyrimai yra ultragarsas, kuris leidžia pamatyti venų būklę, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti trombo buvimą ir jo lokalizaciją. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, nustatant D-dimero lygį, kuris padeda įvertinti trombozės riziką.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antikoaguliantų (kraują skystinančių vaistų) vartojimą, kurie padeda išvengti tolesnio kraujo krešulių susidarymo. Taip pat gali būti naudojami tromboliziniai vaistai, kurie skatina esamų krešulių rezorbciją. Nemedicininiai sprendimai apima fizinę terapiją, kompresines kojines ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas ir fizinio aktyvumo didinimas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip kateterio trombektomija, taip pat gali būti svarstomos sunkiais atvejais.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas