Neramumas ir susijaudinimas

Anatomija

Neramumas ir susijaudinimas dažnai susiję su nervų sistema, ypač su centrinės nervų sistemos struktūromis, tokiomis kaip smegenys ir nugaros smegenys. Smegenyse ypatingą vaidmenį atlieka amygdala, kuri yra atsakinga už emocijų apdorojimą, įskaitant baimę ir nerimą. Be to, šios būsenos gali paveikti autonominę nervų sistemą, kuri reguliuoja kūno funkcijas, tokias kaip širdies ritmas ir kvėpavimas. Poveikiai gali pasireikšti ir endokrininėje sistemoje, ypač streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išsiskyrimo padidėjimu.

Ligos aprašymas

Neramumas ir susijaudinimas yra emocinės būsenos, kurios gali tapti ligomis, kai jos yra nuolatinės ir intensyvios. Tai gali pasireikšti kaip nerimo sutrikimai, kurie apima fobijas, panikos priepuolius arba generalizuotą nerimo sutrikimą. Šios būklės gali turėti didelį poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir bendrai sveikatai. Svarbu atkreipti dėmesį į šias būsenas, nes jos gali sukelti rimtų psichinių problemų, jei nebus tinkamai gydomos.

Ligos priežastis

Neramumo ir susijaudinimo priežastys gali būti įvairios. Jos gali būti psichologinės, biologinės arba aplinkos. Psichologinės priežastys dažnai apima trauminius įvykius, stresą ir nerimo sutrikimus šeimoje. Biologinės priežastys gali būti susijusios su neurotransmiterių disbalansu smegenyse, ypač serotonino ir dopamino. Aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija ar žemas gyvenimo lygis, taip pat gali prisidėti prie šių būsenų išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su nerimo sutrikimais gali padidinti riziką.
• Psycho-socialiniai veiksniai – patirti streso šaltiniai, tokie kaip darbo ar šeimos problemos, gali prisidėti prie neramumo.
• Fiziniai sveikatos sutrikimai – tam tikros ligos, tokios kaip širdies ligos ar skydliaukės sutrikimai, gali sukelti nerimo simptomus.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti nuovargį, dirglumą, sunkumus susikaupti. Vidutiniai simptomai gali būti neramumas, nemiga, širdies plakimas, o sunkūs simptomai – panikos priepuoliai, socialinė fobija, obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai.

Diagnostika

Neramumo ir susijaudinimo diagnozavimas dažniausiai apima psichologinį įvertinimą, kurio metu gydytojas ar psichologas užduoda klausimus apie simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdienei veiklai. Taip pat gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, tokie kaip Becko nerimo skalė. Kartais prireikia fizinių tyrimų, kad būtų pašalintos kitos galimos sveikatos problemos.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti antidepresantų ir anksiolitikų vartojimą, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi nemedicininė gydymo forma, leidžianti pacientams suvokti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį. Be to, naujausios terapijos galimybės apima mindfulness praktiką ir grupinę terapiją, kurios gali padėti sumažinti nerimo simptomus ir pagerinti bendrą psichinę sveikatą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas