Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, dažniausiai paveikia nervų sistemą, ypač periferinius nervus ir jų šaknis, kurios išeina iš stuburo. Šios nervų šaknys yra atsakingos už motorinių ir sensorinių funkcijų perdavimą iš centrinės nervų sistemos į raumenis ir odą. Suspaudimas gali atsirasti dėl įvairių anatominių struktūrų, tokių kaip diskai, kaulai arba minkštieji audiniai, kurie gali daryti spaudimą nervams. Tai gali sukelti neurologinius simptomus ir funkcinius sutrikimus, priklausomai nuo to, kuri nervų šaknis yra paveikta.

Ligos aprašymas

Ši liga apima situacijas, kai nervų šaknys arba rezginiai yra suspaudžiami dėl įvairių priežasčių, tokių kaip išvaržos, osteofitai, navikai ar uždegimai. Suspaudimas gali sukelti skausmą, tirpimą, silpnumą ar kitus neurologinius simptomus. Tai yra svarbus klinikinis sindromas, nes jis gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei ir funkciniams gebėjimams. Laiku diagnozavus ir gydant šią ligą, galima sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti pacientų būklę.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra degeneraciniai procesai, tokie kaip stuburo diskų degeneracija, kuri sukelia išvaržas. Taip pat traumos, navikai, uždegiminiai procesai ar net genetinės ligos gali prisidėti prie nervų šaknelių suspaudimo. Be to, kai kurios profesinės veiklos, susijusios su ilgalaikiu fiziniu krūviu, gali padidinti riziką susidurti su šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su degeneraciniais stuburo pokyčiais.
• Profesinė veikla – darbai, reikalaujantys ilgalaikio sėdėjimo arba fizinio krūvio, gali didinti riziką.
• Traumos – anksčiau patirtos traumos gali prisidėti prie nervų šaknelių suspaudimo.
• Genetika – kai kurie žmonės gali turėti paveldimų polinkių į stuburo ligas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti skausmas, kuris gali plisti į rankas ar kojas, priklausomai nuo paveiktos nervų šaknies.
• Tirpimas ar dilgčiojimas paveiktoje kūno dalyje, dažnai apibūdinamas kaip „žąsies odelės” pojūtis.
• Raumenų silpnumas ar koordinacijos praradimas, kuris gali turėti įtakos kasdieniams veiksmams.
• Sunkiomis atvejais gali pasireikšti šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai.

Diagnostika

Ligai diagnozuoti dažnai naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas klinikinis ištyrimas, kurio metu vertinami simptomai ir neurologiniai požymiai. Papildomi tyrimai gali apimti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kuri leidžia vizualizuoti nervų šaknis ir aplinkinius audinius, taip pat kompiuterinę tomografiją (KT) ir elektromiografiją (EMG), siekiant įvertinti nervų ir raumenų funkciją.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Pradiniai gydymo metodai gali apimti konservatyvius sprendimus, tokius kaip fizinė terapija, skausmą malšinančių vaistų vartojimas ir uždegimą mažinančių vaistų skyrimas. Jei simptomai nepagerėja, gali prireikti invazinių gydymo būdų, tokių kaip epidurinės injekcijos ar chirurginė intervencija, siekiant sumažinti spaudimą nervams. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas