Nervų sužalojimas dilbio lygyje

Anatomija

Nervų sužalojimas dilbio lygyje dažniausiai paveikia radialinį, ulnarinį ir medianinį nervus, kurie yra susiję su rankos ir dilbio funkcijomis. Šie nervai yra atsakingi už judesius, jutiklius ir raumenų kontrolę rankoje. Radialinis nervas, pavyzdžiui, kontroliuoja dilbio ištempimą ir delno judesius, o medianinis nervas yra svarbus pirštų judesiams ir jutikliams. Ulnarinis nervas kontroliuoja mažojo piršto ir dalies bevardžio piršto judesius bei jutiklius. Šių nervų pažeidimai gali sukelti rimtų funkcinių sutrikimų, trukdančių kasdienėms veikloms.

Ligos aprašymas

Nervų sužalojimas dilbio lygyje yra būklė, kai nervai, einantys pro dilbį, yra pažeisti dėl traumos, uždegimo ar kitų veiksnių. Tai gali apimti nervų tempimą, plyšimą ar suspaudimą, kas lemia motorinių ir sensorinių funkcijų sutrikimus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sumažinti funkcionalumą ir sukelti skausmą bei diskomfortą. Be to, nervų sužalojimai gali būti ilgalaikiai ir reikalauti sudėtingo gydymo proceso.

Ligos priežastis

Pagrindinės nervų sužalojimo priežastys apima fizines traumas, tokias kaip kritimai, autoavarijos, sporto traumų ar chirurginiai įsikišimai. Taip pat nervų sužalojimai gali atsirasti dėl ilgalaikio spaudimo, pavyzdžiui, dėl tunelio sindromo, kur nervai yra suspaudžiami dėl aplinkinių audinių. Kiti veiksniai, tokie kaip diabetas, uždegiminės ligos ar navikai, taip pat gali prisidėti prie nervų pažeidimų.

Rizikos faktoriai

• Fiziniai sužalojimai – asmenys, dirbantys fizinį darbą ar užsiimantys sportu, patiria didesnę traumų riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria sužalojimus dėl sumažėjusios kaulų ir raumenų jėgos.
• Diabetas – šis sutrikimas gali paveikti nervų sveikatą, didindamas jų pažeidimo riziką.
• Genetiniai veiksniai – tam tikros genetinės ligos gali padidinti nervų pažeidimų tikimybę.

Simptomai

• Simptomai gali būti labai įvairūs, pradedant nuo lengvo diskomforto, tirpimo ar dilgčiojimo pojūčių, iki rimtų motorinių funkcijų praradimo. Kai kurie pacientai gali patirti raumenų silpnumą, sunkumus atliekant kasdienes užduotis, skausmą, kuris gali plisti į petį ar kaklą, ir netgi rankos ar pirštų judesių praradimą.

Diagnostika

Nervų sužalojimo diagnozė paprastai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali atlikti neurologinius testus, kad įvertintų sensorinius ir motorinius gebėjimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip elektromiografija (EMG) ir nervų kondukcijos greičio testai, padeda nustatyti nervų pažeidimo lygį ir pobūdį. Kartais gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, MRT, siekiant išsiaiškinti galimas priežastis.

Gydymas

Nervų sužalojimo gydymas priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi konservatyviais metodais, tokiais kaip poilsis, fizioterapija ir skausmą malšinantys vaistai. Sunkesniems atvejams gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant atstatyti nervų funkciją. Naujausios terapijos galimybės apima regeneracines terapijas, tokias kaip kamieninių ląstelių terapija, kurios gali padėti atkurti nervų audinius. Taip pat svarbu nuolatos stebėti paciento būklę ir prireikus koreguoti gydymo planą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas