Nervų sužalojimas peties ir žasto lygyje

Anatomija

Nervų sužalojimas peties ir žasto lygyje tiesiogiai susijęs su žmogaus viršutinių galūnių anatomija, ypač su brachialiniu plexu, kuris yra nervų tinklas, atsakingas už jutimus ir motorinę funkciją peties, žasto ir rankos srityse. Šis plexas susidaro iš kaklo nugaros smegenų (C5-T1) nervų šaknų ir inervuoja raumenis, tokius kaip deltiniai, bicepsai ir tricepsai, taip pat užtikrina jutimus odai. Paveikus šiuos nervus, gali sutrikti raumenų funkcija ir jutimai, kas gali turėti didelį poveikį kasdienei veiklai.

Ligos aprašymas

Nervų sužalojimas peties ir žasto lygyje apima įvairius sužalojimus, kurie gali paveikti brachialinį plexą. Tokie sužalojimai gali būti tiek trauminiai, tiek degeneraciniai, ir jie gali sukelti rimtų funkcinių sutrikimų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti žmogaus gebėjimą atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, pakelti ranką, laikyti daiktus ar net rašyti. Be to, nervų sužalojimai gali sukelti ilgalaikį skausmą ir diskomfortą, kas gali turėti psichologinį poveikį pacientui.

Ligos priežastis

Pagrindinės nervų sužalojimo priežastys gali būti traumos, tokios kaip kritimai, autoįvykiai, sporto sužalojimai ar chirurginiai įsikišimai. Be to, tam tikros ligos, pavyzdžiui, diabetas ar navikai, taip pat gali prisidėti prie nervų pažeidimo. Mechanizmai, lemiantys nervų sužalojimą, gali apimti tiesioginį nervų suspaudimą, tempimą ar plyšimą, o rizikos faktoriai gali būti susiję su amžiumi, fiziniu aktyvumu ir bendrąja sveikatos būkle.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria nervų sužalojimus dėl sumažėjusios raumenų jėgos ir lankstumo.
• Sportinė veikla – sportininkai, ypač kontaktinių sportų atstovai, yra labiau linkę patirti traumas.
• Chirurginiai įsikišimai – operacijos, ypač tose srityse, kuriose yra nervai, gali sukelti nervų pažeidimus.
• Diabetas – ši liga gali sukelti neuropatiją, kuri didina nervų pažeidimų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti silpnumą peties ir žasto srityje, skausmą, tirpimą ar dilgčiojimą rankoje. Lengvi simptomai gali pasireikšti kaip nesugebėjimas pakelti ranką, o sunkesni atvejai gali sukelti visišką rankos paralyžių.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina raumenų jėgą, jutimus ir refleksus. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti nervų pažeidimus. Elektromiografija (EMG) ir nervų kondukcijos tyrimai gali būti naudojami nervų funkcijos įvertinimui.

Gydymas

Gydymo galimybės gali būti įvairios, priklausomai nuo sužalojimo sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi konservatyviai, naudojant fizioterapiją, skausmo malšinimo vaistus ir poilsį. Sunkesniems sužalojimams gali prireikti chirurginio gydymo, siekiant atstatyti nervus arba sumažinti spaudimą nervams. Naujausios terapijos galimybės gali apimti regeneracines terapijas, tokias kaip kamieninių ląstelių terapija, kurios tikslas – skatinti nervų regeneraciją ir atsigavimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas