Nėščiųjų mitybos sutrikimai

Anatomija

Nėščiųjų mitybos sutrikimai tiesiogiai susiję su moters organizmo anatomija, ypač su virškinimo sistema, endokrinine sistema ir placentos funkcija. Nėštumo metu moters organizmas patiria didelių pokyčių, siekiant palaikyti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Virškinimo sistema turi užtikrinti, kad motina gautų pakankamai maistinių medžiagų, o endokrininė sistema reguliuoja hormonų pusiausvyrą, kuri yra būtina normaliam nėštumo vystymuisi. Placenta, kaip laikinas organas, ne tik aprūpina vaisių maistinėmis medžiagomis, bet ir pašalina atliekas iš vaisiaus kraujo, todėl jos funkcionalumas yra itin svarbus mitybos sutrikimų kontekste.

Ligos aprašymas

Nėščiųjų mitybos sutrikimai apima įvairias problemas, susijusias su netinkama mityba nėštumo metu. Tai gali būti per didelis ar per mažas maisto medžiagų suvartojimas, vitaminų ir mineralų trūkumas arba netinkamas maisto pasirinkimas. Ši liga yra svarbi, nes gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Pavyzdžiui, nepakankama mityba gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus, o pernelyg didelis svorio prieaugis gali sukelti komplikacijų gimdymo metu.

Ligos priežastis

Pagrindinės nėščiųjų mitybos sutrikimų priežastys apima netinkamą mitybos planavimą, žinias apie sveiką mitybą trūkumą, psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas ar depresija, bei fizines sąlygas, tokias kaip pykinimas ar vėmimas. Be to, socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė padėtis, gali turėti įtakos moters gebėjimui gauti subalansuotą mitybą. Rizikos faktoriai gali apimti ir ankstesnius mitybos sutrikimus, pavyzdžiui, anoreksiją ar bulimiją.

Rizikos faktoriai

• Ekonominiai sunkumai, kurie trukdo gauti reikiamų maisto produktų.
• Psichologinės problemos, tokios kaip stresas ar nerimas, galinčios paveikti valgymo įpročius.
• Priklausomybė nuo tam tikrų maisto produktų ar dietų, kurios gali būti nepakankamos maistingųjų medžiagų atžvilgiu.
• Prieš nėštumą buvusi netinkama mityba ar mitybos sutrikimai.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, energijos trūkumą, svorio pokyčius, pykinimą, vėmimą, nuotaikų svyravimus, bei fizinius sutrikimus, tokius kaip raumenų silpnumas ar galvos svaigimas. Nuo lengvų simptomų, tokių kaip nuovargis, iki sunkių, pavyzdžiui, vaisiaus vystymosi sutrikimų, simptomai gali labai skirtis.

Diagnostika

Nėščiųjų mitybos sutrikimai diagnozuojami atliekant išsamų medicininį vertinimą, kuriame gali būti įtraukti kraujo tyrimai, siekiant nustatyti maistinių medžiagų trūkumą, kūno masės indekso (KMI) skaičiavimas, taip pat pokalbiai su pacientėmis apie jų mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Gydytojas gali rekomenduoti konsultacijas su dietologu, kad būtų sudarytas individualus mitybos planas.

Gydymas

Nėščiųjų mitybos sutrikimų gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vitaminų ir mineralų papildus, o nemedicininiai sprendimai gali apimti individualizuotą mitybos planą, kuris atitiktų moters poreikius nėštumo metu. Naujausios terapijos galimybės gali apimti psichologinę paramą, siekiant spręsti psichologinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos mitybai. Be to, rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ir dietologą, kad būtų stebima mitybos būklė ir sveikata.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas