Nėščiųjų vėmimas, nepatikslintas

Anatomija

Nėščiųjų vėmimas, nepatikslintas, yra būklė, kuri dažnai susijusi su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu ir žarnynu. Nėštumo metu organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, kurie gali paveikti virškinimo procesus. Estrogeno ir progesterono lygio padidėjimas gali sukelti skrandžio gleivinės dirginimą ir sumažinti skrandžio judrumą, kas gali prisidėti prie vėmimo epizodų. Taip pat gali būti paveikti centrinės nervų sistemos regionai, atsakingi už pykinimą ir vėmimą, ypač smegenų kamiene, kuris reguliuoja šiuos refleksus.

Ligos aprašymas

Nėščiųjų vėmimas, nepatikslintas, dažniausiai pasireiškia pirmo trimestro metu ir gali būti laikinas reiškinys, tačiau kai kurioms moterims jis gali tęstis ir vėlesniu nėštumo etapu. Ši liga gali turėti didelį poveikį moters gyvenimo kokybei, nes ji gali sukelti nuovargį, dehidrataciją ir prastą mitybą. Nors dažnai laikomas natūraliu nėštumo požymiu, nėščiųjų vėmimas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip hiperemezė gravidarum, kuri reikalauja medicininės intervencijos. Todėl svarbu stebėti simptomus ir ieškoti pagalbos, jei jie tampa sunkūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės nėščiųjų vėmimo priežastys gali būti hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs chorioninio gonadotropino (hCG) ir progesterono lygis. Taip pat gali būti veiksnių, susijusių su nervų sistema, pavyzdžiui, padidėjęs jautrumas tam tikriems kvapams ar maistui. Genetiniai veiksniai ir ankstesni nėštumo patyrimai taip pat gali turėti įtakos šios būklės atsiradimui. Be to, stresas, nuovargis ir tam tikri maisto produktai gali pabloginti simptomus.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai apima:
  • Ankstesni nėštumo vėmimo epizodai – moterys, kurios jau patyrė nėščiųjų vėmimą ankstesniuose nėštumuose, turi didesnę tikimybę patirti šią būklę vėl.
  • Jaunas amžius – jaunesnės moterys dažniau susiduria su šia problema.
  • Didelis kūno masės indeksas (KMI) – moterys su didesniu KMI gali turėti didesnę riziką.
  • Psichologiniai veiksniai – moterys, turinčios didesnę stresą ar nerimą, gali būti labiau linkusios į vėmimą nėštumo metu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti:
  • Pykinimas – dažniausiai pasireiškia ryte, tačiau gali atsirasti bet kuriuo metu.
  • Vėmimas – gali būti nuo lengvo iki sunkaus, kai moteris negali laikyti maisto ar skysčių.
  • Dehidratacija – sunkių vėmimų atveju gali pasireikšti dehidratacijos simptomai, tokie kaip sausos gleivinės, sumažėjęs šlapinimasis ir nuovargis.
  • Prasta mityba – dėl nuolatinio vėmimo gali atsirasti maistinių medžiagų trūkumas.

Diagnostika

Nėščiųjų vėmimo diagnozė dažnai remiasi klinikiniais simptomais. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir apklausti moterį apie simptomus, jų trukmę ir sunkumą. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant patikrinti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų pusiausvyrą. Jei simptomai yra sunkūs, gali prireikti hospitalizacijos ir papildomų tyrimų, kad būtų atmestos kitos galimos ligos.

Gydymas

Nėščiųjų vėmimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti dietos pakeitimus, pavyzdžiui, mažesnių ir dažnesnių valgių vartojimą, gaivinančių gėrimų gėrimą ir šviežių vaisių ar krakmolingų produktų įtraukimą. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, tokius kaip piridoksinas (vitaminas B6) arba antihistamininiai preparatai, padedantys sumažinti pykinimą. Sunkiais atvejais gali prireikti intraveninių skysčių ir vaistų, siekiant užtikrinti moters ir vaisiaus sveikatą. Naujausios terapijos galimybės apima naujus vaistus, kurie yra skirti specialiai nėščiųjų vėmimui gydyti, tačiau jų taikymas turėtų būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos moters būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas