Nėščiųjų vėmimas su medžiagų apykaitos sutrikimais

Anatomija

Nėščiųjų vėmimas su medžiagų apykaitos sutrikimais yra liga, kuri dažniausiai paveikia moters virškinimo sistemą, ypač skrandį ir žarnyną. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs estrogeno ir progesterono lygis, gali daryti įtaką skrandžio funkcijai, sukelti vėmimą ir pykinimą. Be to, gali būti paveikta ir endokrininė sistema, nes hormonai taip pat veikia medžiagų apykaitą ir metabolizmą. Dėl šių pokyčių gali atsirasti dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, kas taip pat gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

Ligos aprašymas

Nėščiųjų vėmimas su medžiagų apykaitos sutrikimais, dar vadinamas hiperemesis gravidarum, yra sunki nėštumo komplikacija, kuri pasireiškia nuolatiniu ir intensyviu vėmimu. Ši liga gali sukelti reikšmingą svorio netekimą, dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, todėl būtina skubi medicininė pagalba. Hiperemesis gravidarum gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo trimestru, tačiau dažniausiai ji pasireiškia pirmąjį trimestrą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali kelti grėsmę tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai, jei nebus tinkamai gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės nėščiųjų vėmimo su medžiagų apykaitos sutrikimais priežastys gali būti hormoniniai pokyčiai, kurie sukelia skrandžio ir žarnyno funkcijos sutrikimus. Be to, genetiniai veiksniai, psichologinis stresas ir net kai kurie mitybos įpročiai gali prisidėti prie ligos vystymosi. Taip pat manoma, kad kai kurios sveikatos būklės, pavyzdžiui, migrena ar ankstesni nėštumo komplikacijos, gali didinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Moters amžius: jaunesnės moterys dažniau susiduria su šia liga.
• Priklausomybė nuo alkoholio ar rūkymas: šie įpročiai gali paveikti medžiagų apykaitą ir imuninę sistemą.
• Ankstesni nėštumo sutrikimai: moterys, kurios jau patyrė hiperemesis gravidarum, turi didesnę riziką susirgti šia liga naujo nėštumo metu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį pykinimą ir vėmimą, kuris gali trukti visą dieną.
• Gali pasireikšti svorio netekimas, nuovargis, dehidratacijos požymiai, tokie kaip sausos gleivinės, sumažėjęs šlapimo kiekis ir galvos skausmas.
• Kai kuriais atvejais gali būti ir pilvo skausmas, kuris rodo galimus virškinimo trakto sutrikimus.

Diagnostika

Diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų elektrolitų lygį ir inkstų funkciją. Taip pat gali būti atliekami šlapimo tyrimai, kad būtų nustatyta dehidratacija. Kai kuriais atvejais gali prireikti įvaizdinių tyrimų, pavyzdžiui, pilvo ultragarsinio tyrimo, kad būtų pašalintos kitos galimos sveikatos problemos.

Gydymas

Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydymas gali apimti skysčių infuziją intraveniniu būdu, vaistus nuo pykinimo ir vėmimo, tokius kaip ondansetronas. Taip pat rekomenduojama keisti mitybos įpročius, vartoti mažesnes, bet dažnesnes maisto porcijas ir vengti riebalų turinčio maisto. Neseniai buvo pradėtos taikyti ir alternatyvios terapijos, tokios kaip akupunktūra, siekiant palengvinti simptomus. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir pritaikytas kiekvienos moters poreikiams bei simptomų sunkumui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas