Nėštumas

Anatomija

Nėštumas yra natūralus biologinis procesas, kurio metu moters organizme vyksta daugybė anatominių ir fiziologinių pokyčių. Pagrindinės paveiktos sistemos yra reprodukcinė sistema, endokrininė sistema ir kraujotakos sistema. Nėštumo metu kiaušidės ir gimda patiria didelius pokyčius, nes kiaušialąstė implantuojasi gimdos gleivinėje, o gimda plečiasi, kad galėtų priimti ir auginti vaisių. Endokrininė sistema pradeda intensyviai gaminti hormonų, tokių kaip progesteronas ir estrogenas, kurie yra būtini nėštumo palaikymui. Kraujotakos sistema taip pat prisitaiko, kad aprūpintų vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl padidėja kraujo tūris ir širdies ritmas.

Ligos aprašymas

Nėštumas, kaip procesas, yra fiziologinė būklė, kuri trunka vidutiniškai devynis mėnesius. Tai apima embriono ir vėliau vaisiaus vystymąsi motinos organizme. Nėštumas yra svarbus ne tik dėl reprodukcijos, bet ir dėl to, kad jis lemia daugelį moters sveikatos aspektų. Nėštumo metu moteris gali patirti įvairių fizinių ir emocinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos jos gyvenimo kokybei. Nėštumas taip pat kelia tam tikrų rizikų, pavyzdžiui, nėštumo komplikacijų, kaip preeklampsija ar gestacinis diabetas.

Ligos priežastis

Pagrindinė nėštumo priežastis yra apvaisinimas, kai spermatozoidas sujungiasi su kiaušialąste. Tai gali įvykti natūraliai per lytinius santykius arba dirbtinio apvaisinimo būdu. Nėštumui įtakos turi ir įvairūs hormoniniai pokyčiai, kurie skatina ovuliaciją ir kiaušialąstės paruošimą implantacijai. Taip pat, nėštumui gali turėti įtakos genetiniai veiksniai, moters amžius, sveikatos būklė ir gyvenimo būdas.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Moterų, jaunesnių nei 18 metų ir vyresnių nei 35 metų, nėštumo metu gali būti didesnė rizika susidurti su komplikacijomis.
• Medicininės būklės: Tokios ligos kaip diabetas, hipertenzija ar polinkis į trombozes gali padidinti komplikacijų riziką nėštumo metu.
• Gyvenimo būdas: Rūkymas, alkoholio vartojimas ir netinkama mityba gali turėti neigiamą poveikį nėštumui.
• Psichologinė sveikata: Depresija ir nerimas gali paveikti nėštumo eigą ir moters sveikatą.

Simptomai

• Pirmieji nėštumo simptomai gali būti menstruacijų praleidimas, pykinimas, nuovargis, krūtų jautrumas ir dažnesnis šlapinimasis. Vėliau gali pasireikšti pilvo skausmai, svorio augimas, nuotaikų svyravimai, o kai kuriais atvejais – ir komplikacijos, kaip kraujavimas ar stiprus skausmas.

Diagnostika

Nėštumas diagnozuojamas atliekant šlapimo arba kraujo tyrimą, siekiant nustatyti hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) hormoną. Be to, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia patvirtinti nėštumą ir stebėti vaisiaus vystymąsi. Gydytojas taip pat gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų moters sveikatos būklę ir nustatytų galimas problemas.

Gydymas

Nėštumo gydymas dažniausiai apima reguliarų prenatalinį priežiūrą, kad būtų stebima moters ir vaisiaus sveikata. Medicininiai sprendimai gali apimti vitaminų ir mineralų papildus, ypač folio rūgštį, kuri padeda išvengti vaisiaus defektų. Jei nėštumo metu pasireiškia komplikacijos, gydytojas gali rekomenduoti specializuotą gydymą, pavyzdžiui, vaistus nuo hipertenzijos ar insulino terapiją esant gestaciniam diabetui. Be to, psichologinė parama ir konsultacijos taip pat gali būti svarbios, kad būtų užtikrinta moters gerovė nėštumo metu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas