Nėštumo sukelta edema ir proteinurija be padidėjusio kraujospūdžio

Anatomija

Nėštumo sukelta edema ir proteinurija be padidėjusio kraujospūdžio yra liga, susijusi su moters organizmo pokyčiais nėštumo metu. Pagrindinės paveiktos sistemos yra kraujagyslių, širdies ir inkstų. Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus fiziologinius pokyčius, kad prisitaikytų prie augančio vaisiaus poreikių. Edema dažniausiai pasireiškia dėl skysčių susilaikymo organizme, o proteinurija rodo, kad inkstai gali būti paveikti, nes jie praranda baltymus, kurie normaliai turėtų likti kraujyje. Inkstų funkcijos pokyčiai gali turėti įtakos visam organizmui, todėl svarbu stebėti šiuos simptomus.

Ligos aprašymas

Ši liga apima skysčių kaupimąsi organizme (edemą) ir baltymų išsiskyrimą su šlapimu (proteinuriją), tačiau ji pasireiškia be padidėjusio kraujospūdžio. Tai gali rodyti, kad moters organizmas reaguoja į nėštumą neįprastu būdu. Edema gali būti lokalizuota (pavyzdžiui, kojose) arba sisteminė, o proteinurija gali būti ankstyvas inkstų funkcijos sutrikimo požymis. Ši liga yra svarbi, nes gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai, todėl būtina ją stebėti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti hormoniniai pokyčiai nėštumo metu, kurie padidina kapiliarų pralaidumą ir skysčių kaupimąsi audiniuose. Taip pat gali būti genetiniai veiksniai, kurie lemia individualią organizmo reakciją į nėštumą. Kai kurie mechanizmai, galintys prisidėti prie šios ligos, apima inkstų funkcijos pokyčius ir kraujotakos sistemos adaptaciją. Be to, moterys, turinčios ankstesnių nėštumo komplikacijų, gali būti labiau linkusios į šią ligą.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresnės moterys gali turėti didesnę riziką susirgti šia liga.
• Antropometriniai rodikliai: moterys su didesniu kūno svoriu ar nutukimu yra labiau linkusios į edemą.
• Ankstesni nėštumo sutrikimai: moterys, turinčios istoriją su nėštumo komplikacijomis, yra labiau pažeidžiamos.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Simptomai

• Edema: skysčių kaupimasis gali būti pastebimas kojose, rankose ir veide.
• Proteinurija: baltymų buvimas šlapime gali būti nustatomas laboratoriniais tyrimais.
• Nuovargis: moterys gali jausti nuovargį ar bendrą silpnumą.
• Galvos skausmai: kai kurios moterys gali patirti galvos skausmus, kurie nėra būdingi jų ankstesniam gyvenimo laikotarpiui.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama atlikus kelis tyrimus. Pirmiausia, gydytojai vertina paciento anamnezę ir simptomus. Tada atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų nustatyta proteinurija, paprastai naudojant šlapimo tyrimus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti inkstų funkciją ir elektrolitų balansą. Gydytojai gali rekomenduoti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų vaisiaus būklę ir motinos organų funkciją.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda sumažinti edemą ir gerina inkstų funkciją. Taip pat svarbu stebėti mitybą, apriboti druskos vartojimą ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizinę veiklą, kuri padeda pagerinti kraujotaką, ir poilsio režimą, kad sumažėtų patinimas. Nors gydymo galimybės nuolat tobulėja, svarbu, kad gydymo planą parengtų kvalifikuotas gydytojas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas