Neurastenija

Anatomija

Neurastenija yra psichologinė būsena, kuri tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą. Ši liga susijusi su smegenų funkcionavimu, ypač su tomis sritimis, kurios atsakingos už emocijas, stresą ir nuovargį. Paveiktos sritys gali apimti prefrontalinę žievę, kuri reguliuoja mąstymą ir sprendimų priėmimą, bei limbines struktūras, kurios yra susijusios su emocijomis ir atmintimi. Dėl šios ligos gali sutrikti neurotransmiterių pusiausvyra, ypač serotonino ir dopamino, kas dar labiau prisideda prie simptomų atsiradimo.

Ligos aprašymas

Neurastenija yra psichologinė liga, pasižyminti nuolatiniu nuovargiu, dirglumu ir emociniu išsekimu. Ši būsena gali pasireikšti tiek vyrams, tiek moterims, dažniausiai jaunystėje arba vidutinio amžiaus. Neurastenija yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, darbo našumui ir socialiniams santykiams. Dėl šios ligos žmonės gali patirti sunkumų susikaupti, priimti sprendimus ir bendrauti su kitais, kas gali sukelti socialinę izoliaciją ir depresiją.

Ligos priežastis

Neurastenijos priežastys gali būti įvairios ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Stresas, ilgas emocinis ir fizinis krūvis, miego trūkumas, taip pat genetiniai polinkiai gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Be to, psichologiniai veiksniai, tokie kaip traumos, depresija ar nerimas, gali sukelti neurastenijos simptomus. Kai kurie tyrimai rodo, kad uždegiminiai procesai organizme taip pat gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis stresas – nuolatinis psichologinis ir fizinis krūvis gali išbalansuoti nervų sistemą.
• Miego trūkumas – prasta miego kokybė ir trukmė gali pabloginti psichinę būklę.
• Psichologinės traumos – patirtos traumos gali sukelti ilgalaikius emocinius sutrikimus.
• Socialinė izoliacija – trūkstant socialinių ryšių, padidėja psichologinių problemų rizika.

Simptomai

• Fiziniai simptomai: nuovargis, galvos skausmai, raumenų įtampa, miego sutrikimai.
• Psichologiniai simptomai: dirglumas, nerimas, depresija, sunkumai susikaupti.
• Emociniai simptomai: nuotaikų svyravimai, apatija, motyvacijos stoka.

Diagnostika

Neurastenijos diagnozė paprastai remiasi klinikine apžiūra ir paciento anamneze. Gydytojas gali atlikti psichologinius testus, kad įvertintų asmens emocinę būklę ir galimus sutrikimus. Dažnai būtina atmesti kitas ligas, kurios gali turėti panašių simptomų, todėl gali būti atliekami kraujo tyrimai, neurologiniai tyrimai ir psichologiniai vertinimai.

Gydymas

Neurastenijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali būti efektyvi gydant šią ligą. Vaistai, tokie kaip antidepresantai arba anksiolitikai, taip pat gali būti skiriami, siekiant palengvinti simptomus. Be to, gyvenimo būdo pakeitimai, tokie kaip reguliari mankšta, sveika mityba ir streso valdymo technikos, gali padėti pagerinti paciento būklę. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad alternatyvios terapijos, tokios kaip meditacija ir jogos praktika, taip pat gali būti naudingos gydant neurasteniją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas