Neurosensorinis prikurtimas

Anatomija

Neurosensorinis prikurtimas yra liga, paveikianti žmogaus klausos sistemą, ypač vidinę ausį ir klausos nervą. Vidinė ausis, kurioje yra sraigė, yra atsakinga už garso vibracijų konvertavimą į nervinius impulsus. Šie impulsai perduodami į smegenis per klausos nervą. Pažeidus šias struktūras, gali atsirasti klausos praradimas, kuris gali būti dalinis arba visiškas. Liga gali paveikti ir kitas anatominės struktūras, susijusias su pusiausvyra, todėl kartais gali pasireikšti ir pusiausvyros sutrikimai.

Ligos aprašymas

Neurosensorinis prikurtimas yra klausos praradimas, kurį sukelia vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimas. Tai viena iš dažniausių klausos praradimo formų, kuri gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji stebima vyresnio amžiaus žmonėms. Liga gali būti progresuojanti, todėl svarbu ją anksti atpažinti ir gydyti. Neurosensorinis prikurtimas gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, trukdydamas bendrauti ir socializuotis.

Ligos priežastis

Pagrindinės neurosensorinio prikurtimo priežastys gali būti genetinės, trauminės, infekcinės ar amžinės. Genetiniai veiksniai gali sukelti įgimtą klausos praradimą. Traumos, tokios kaip galvos sužalojimai, gali paveikti vidinę ausį arba klausos nervą. Infekcijos, pavyzdžiui, meningitas ar virusinės infekcijos, gali sukelti uždegimą ir pažeidimus. Amžius taip pat yra svarbus veiksnys, nes su laiku gali pasireikšti natūralūs ausies struktūrų pokyčiai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria klausos praradimą.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali didinti riziką.
• Triukšmo poveikis – ilgalaikis didelio triukšmo poveikis gali pažeisti klausos struktūras.
• Infekcijos – tam tikros virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti klausos praradimą.
• Traumos – galvos ar ausies traumos gali sukelti neurosensorinį prikurtimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima klausos praradimą, kuris gali būti lengvas, vidutinio sunkumo ar sunkus. Kai kurie žmonės gali patirti ir spengimą ausyse (tinnitus). Taip pat gali pasireikšti sunkumai suvokiant kalbą triukšmingoje aplinkoje arba klausos iškraipymas, kai garsai skamba neaiškiai.

Diagnostika

Neurosensorinio prikurtimo diagnozė dažniausiai nustatoma atliekant klausos tyrimus, tokius kaip audiometrija. Šie tyrimai vertina, kaip gerai žmogus girdi skirtingo dažnio garsus. Be to, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip tympanometrija, siekiant įvertinti vidinės ausies funkciją. Gali būti rekomenduojami ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT, norint išsiaiškinti galimas struktūrines problemas.

Gydymas

Neurosensorinio prikurtimo gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo ir priežasties. Lengvi atvejai gali būti valdomi naudojant klausos aparatus, kurie padeda sustiprinti garsus. Sunkesniais atvejais gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, pavyzdžiui, kochlearinė implantacija, kuri padeda atkurti klausą. Be to, terapiniai metodai, tokie kaip logopedija, gali būti naudingi, siekiant pagerinti komunikacijos įgūdžius. Naujoviškos terapijos, tokios kaip genų terapija ar ląstelių terapija, šiuo metu yra tiriamos kaip potencialūs gydymo būdai, tačiau jų taikymas dar nėra plačiai paplitęs.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas