Neurosifilis

Anatomija

Neurosifilis yra liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Ši liga yra sifilio komplikacija, kuri gali pasireikšti vėlesnėse stadijose, jei sifilis nėra gydomas. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, kurių audiniuose gali susidaryti uždegimai, ir nugaros smegenys, kuriose gali atsirasti neurologiniai sutrikimai. Taip pat gali būti pažeidžiamos ir kitos nervų sistemos dalys, įskaitant periferinius nervus, kas gali sukelti įvairius neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Neurosifilis yra sifilio sukeltas neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis po to, kai bakterija Treponema pallidum patenka į centrinę nervų sistemą. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant meninginę, parenhimatinę ir tabes dorsalis. Neurosifilis yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, tokius kaip demencija, motoriniai sutrikimai ir psichozė. Be to, ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl svarbu ją anksti diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Pagrindinė neurosifilio priežastis yra sifilio bakterija, kuri gali patekti į centrinę nervų sistemą per kraują. Liga dažniausiai išsivysto po ilgo laiko, kai sifilis nėra gydomas, ir gali paveikti bet kurį asmenį, turintį nesaugų lytinį santykį. Galimi mechanizmai, per kuriuos bakterija gali pasiekti nervų sistemą, yra hematogeninė (per kraują) ir limfogeninė (per limfą) infekcija. Rizikos faktoriai, tokie kaip silpna imuninė sistema ar ankstesni infekciniai susirgimai, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Silpna imuninė sistema – asmenys su susilpnėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV, yra labiau linkę susirgti neurosifiliu.
• Nesaugūs lytiniai santykiai – asmenys, turintys daug lytinių partnerių ar nesaugius lytinius santykius, turi didesnę riziką užsikrėsti sifiliu.
• Praeities sifilio atvejai – asmenys, kurie jau sirgo sifiliu, turi didesnę riziką, jei liga nebuvo gydyta.

Simptomai

• Pagrindiniai neurosifilio simptomai gali apimti galvos skausmą, karščiavimą, kaklo standumą, psichinius sutrikimus, tokius kaip demencija ar depresija, ir neurologinius sutrikimus, tokius kaip motoriniai sutrikimai, refleksų pasikeitimai ir sensoriniai sutrikimai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir paveiktų smegenų sričių.

Diagnostika

Neurosifilio diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Svarbiausi tyrimai yra kraujo tyrimai, skirti sifilio antikūnams nustatyti, ir juosmens punkcija, kurios metu imamas smegenų skysčio mėginys, siekiant nustatyti uždegimą ir bakterijų buvimą. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, siekiant įvertinti smegenų pažeidimus.

Gydymas

Neurosifilio gydymas paprastai apima antibiotikų terapiją, dažniausiai naudojant peniciliną, kuris yra veiksmingas prieš sifilio bakteriją. Gydymas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo. Be to, gali būti taikomas simptominis gydymas, skirtas palengvinti neurologinius simptomus. Naujovės terapijoje gali apimti adjuvantinius gydymo metodus, tokius kaip imunoterapija, tačiau šie metodai vis dar yra tiriami ir nėra plačiai taikomi. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau, kad būtų sumažinta sunkių komplikacijų rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas