Nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybiniai navikai

Anatomija

Nugaros smegenys ir galviniai nervai yra centrinės nervų sistemos dalys, kurios atsakingos už signalų perdavimą tarp smegenų ir likusio kūno. Nugaros smegenys, esantys stuburo kanale, susideda iš nervinių ląstelių ir skaidulų, kurios perduoda motorinius ir sensorinius signalus. Galviniai nervai, besitęsiantys nuo smegenų, kontroliuoja įvairias kūno funkcijas, įskaitant jutimus, raumenų judesius ir autonomines funkcijas, tokias kaip širdies ritmas ir virškinimas. Piktybiniai navikai šiose srityse gali sutrikdyti nervų funkcijas ir sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Piktybiniai navikai nugaros smegenyse ir galviniuose nervuose yra reta, tačiau labai rimta liga, kurią sukelia nenormalus ląstelių augimas. Šie navikai gali būti pirminiai, t.y., atsirandantys tiesiogiai nervų audiniuose, arba antriniai, t.y., išplintantys iš kitų kūno dalių. Liga gali sukelti įvairių neurologinių simptomų, priklausomai nuo naviko vietos ir dydžio. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti asmens gyvenimo kokybę, sukelti neurologinius sutrikimus ir reikalauti intensyvios medicininės priežiūros.

Ligos priežastis

Piktybinių navikų priežastys gali būti įvairios. Nors tikslūs mechanizmai dažnai nėra žinomi, mokslininkai identifikavo keletą galimų veiksnių, kurie gali prisidėti prie jų atsiradimo. Tai apima genetinius pakitimus, kurie gali sukelti ląstelių augimo kontrolės praradimą. Be to, tam tikros cheminės medžiagos, radiacija ir virusai, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, taip pat gali būti susiję su šių navikų vystymusi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie asmenys gali turėti didesnę genetinę polinkį į navikų vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su piktybiniais navikais.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su vėžiu gali padidinti riziką.
• Ekspozicija radiacijai – asmenys, kurie buvo gydomi radiacija, gali turėti didesnę riziką.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su nusilpusia imunine sistema gali būti labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Piktybinių navikų simptomai gali labai skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko galvos skausmai, kurie gali būti nuolatiniai arba epizodiniai. Taip pat gali pasireikšti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip silpnumas, tirpimas ar paralyžius, priklausomai nuo naviko vietos. Be to, pacientai gali jausti koordinacijos praradimą, regėjimo sutrikimus ir problemas su pusiausvyra. Sunkiais atvejais gali pasireikšti sąmonės sutrikimai ar epilepsijos priepuoliai.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika apima išsamų neurologinį tyrimą, kuris gali būti papildytas vaizdo tyrimais, tokiais kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT). Šie tyrimai leidžia gydytojams nustatyti naviko buvimo vietą, dydį ir galimą poveikį aplinkiniams audiniams. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų galima gauti audinio mėginį ir atlikti histologinius tyrimus, siekiant patvirtinti piktybiškumą.

Gydymas

Piktybinių navikų gydymas priklauso nuo naviko tipo, vietos ir paciento sveikatos būklės. Gydymo galimybės gali apimti chirurginį naviko pašalinimą, radioterapiją ir chemoterapiją. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama imunoterapijai, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Taip pat yra tyrimų, kurie nagrinėja genetinius terapijos metodus, siekiant individualizuoti gydymą ir padidinti jo efektyvumą. Be to, paliatyvioji priežiūra gali būti taikoma siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir palengvinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas