Nugaros smegenų piktybinis navikas

Anatomija

Nugaros smegenų piktybinis navikas yra liga, kuri tiesiogiai paveikia nugaros smegenis – centrinės nervų sistemos dalį, esančią stuburo kanale. Nugaros smegenys yra atsakingos už motorinių funkcijų, sensorinių signalų ir refleksų perdavimą, todėl jų pažeidimas gali turėti rimtų pasekmių. Piktybiniai navikai gali atsirasti pačiose nugaros smegenyse arba būti metastazės iš kitų organų, pavyzdžiui, plaučių ar krūties, ir dažnai sukelia nervų pažeidimą, dėl kurio gali atsirasti paralyžius ar kiti neurologiniai simptomai.

Ligos aprašymas

Nugaros smegenų piktybiniai navikai yra reta, tačiau sunki liga, kuri gali turėti žalingą poveikį paciento gyvenimo kokybei. Šie navikai gali būti pirminiai, kai jie atsiranda tiesiai nugaros smegenyse, arba antriniai, kai jie plinta iš kitų kūno dalių. Liga yra svarbi dėl savo sudėtingumo, gydymo iššūkių ir galimų komplikacijų, tokių kaip neurologiniai sutrikimai, skausmas ir gyvenimo trukmės sumažėjimas. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas gali žymiai pagerinti prognozes ir sumažinti simptomus.

Ligos priežastis

Nugaros smegenų piktybinių navikų priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai nustatė keletą galimų veiksnių. Genetiniai veiksniai, tokie kaip paveldimos ligos ar mutacijos, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Be to, tam tikri aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, radiacija ar chemikalai, gali padidinti riziką. Taip pat žinoma, kad tam tikros virusinės infekcijos, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, gali būti susijusios su navikų atsiradimu.

Rizikos faktoriai

• Paveldimumas – šeimos istorija, turinti piktybinių navikų, gali padidinti riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga piktybiniais navikais.
• Radiacija – ankstesnis radiacinis gydymas ar ekspozicija gali didinti riziką.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, gali būti labiau linkę į navikų vystymąsi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą nugaros srityje, silpnumą ar tirpimą galūnėse, koordinacijos problemas, šlapimo ar išmatų kontrolės praradimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip paralyžius. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo naviko vietos ir dydžio.

Diagnostika

Diagnostika prasideda nuo išsamios klinikinės apžiūros ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti vaizdinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda nustatyti naviko buvimo vietą ir dydį. Be to, gali būti atliekami neurologiniai testai, siekiant įvertinti nervų funkciją ir nustatyti galimus pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir vietos. Dažniausiai taikomi chirurginiai metodai, siekiant pašalinti naviką. Po operacijos gali būti taikoma radioterapija arba chemoterapija, kad būtų sumažinta naviko atkryčio rizika. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paliatyvų gydymą, kuris padeda valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija ar taikinių terapija, taip pat gali būti svarstomos, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento būklės.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas