Nuolatinė proteinurija, nepatikslinta

Anatomija

Nuolatinė proteinurija yra liga, susijusi su inkstų funkcija, ypač su jų gebėjimu filtruoti baltymus iš kraujo. Sveiki inkstai turi glomerulus, kurie veikia kaip filtrai, leidžiantys praeiti vandeniui ir mažiems molekulėms, tačiau sulaikant didesnius baltymus. Kai šie filtrai pažeidžiami, baltymai, tokie kaip albuminas, gali prasiskverbti į šlapimą, sukeldami proteinuriją. Tai gali paveikti visą šlapimo sistemą, taip pat turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai, nes inkstų funkcijos sutrikimas gali lemti kraujospūdžio pokyčius ir skysčių susilaikymą organizme.

Ligos aprašymas

Nuolatinė proteinurija, nepatikslinta, yra būklė, kai šlapime nuolat randama didelė baltymų koncentracija, o tai gali rodyti inkstų pažeidimą. Ši liga gali būti besimptomė arba sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo jos sunkumo. Svarbu atpažinti ir gydyti šią ligą, nes ji gali sukelti sunkesnes inkstų ligas, tokias kaip lėtinis inkstų nepakankamumas. Be to, proteinurija gali būti susijusi su kitomis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar hipertenzija, todėl jos ignoravimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Ligos priežastis

Nuolatinės proteinurijos priežastys gali būti įvairios, apimančios tiek inkstų ligas, tiek sistemines ligas. Dažniausios priežastys yra glomerulonefritas, diabetinė nefropatija, hipertenzinė nefropatija ir nefrozinis sindromas. Be to, kai kurios infekcijos, vaistai ar toksinai gali sukelti inkstų pažeidimą ir proteinuriją. Mechanizmai, kurie gali lemti šią būklę, apima uždegimą, imuninės sistemos sutrikimus ir kraujagyslių pažeidimus inkstuose.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – padidina inkstų pažeidimo riziką, nes padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pakenkti kraujagyslėms.
• Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali sukelti glomerulų pažeidimą ir, kaip rezultatas, proteinuriją.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su inkstų problemomis.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija inkstų ligų gali padidinti riziką.
• Rūkymas – gali pabloginti inkstų funkciją ir padidinti riziką susirgti inkstų ligomis.

Simptomai

• Proteinurija gali būti besimptomė, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai: edema (skysčių susilaikymas), nuovargis, šlapimo spalvos pokyčiai, padidėjęs kraujospūdis, bei šlapimo kiekio pokyčiai. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti inkstų nepakankamumo simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ir apetito praradimas.

Diagnostika

Nuolatinės proteinurijos diagnozė paprastai prasideda nuo šlapimo tyrimo, kuris gali parodyti baltymų buvimą šlapime. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, ultragarsinis inkstų tyrimas ir biopsija, gali būti atlikti siekiant nustatyti tikslią ligos priežastį ir įvertinti inkstų funkciją. Svarbu atskirti, ar proteinurija yra pirminė inkstų liga, ar antrinė, susijusi su kitomis sveikatos būklėmis.

Gydymas

Nuolatinės proteinurijos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei liga yra susijusi su hipertenzija ar diabetu, šių ligų kontrolė yra esminė. Gali būti skiriami vaistai, tokie kaip angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriai (AKFI) arba angiotenzino II receptorių antagonistai (ARAI), kurie padeda sumažinti baltymų praradimą. Taip pat gali būti rekomenduojama dieta, ribojanti druskos ir baltymų kiekį. Naujai atsirandančios terapijos, tokios kaip biologiniai vaistai, gali būti tiriamos, tačiau jų taikymas priklauso nuo konkrečių atvejų ir tyrimų rezultatų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas