Nuolatiniai (persistuojantys) kliedesiniai sutrikimai

Anatomija

Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai glaudžiai susiję su žmogaus nervų sistema, ypač smegenimis. Smegenų struktūros, atsakingos už mąstymą, emocijas ir suvokimą, yra ypač paveiktos. Kliedesiai gali būti susiję su įvairiomis smegenų sritimis, tokiais kaip laikinosios skilties, atsakingos už atmintį ir emocijas, bei priekinės skilties, kuri reguliuoja elgesį ir sprendimų priėmimą. Taip pat gali pasireikšti pokyčiai neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, lygyje, kas gali paveikti psichinę sveikatą ir elgesį.

Ligos aprašymas

Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai yra psichinės sveikatos būklė, kuri pasižymi nuolatiniu kliedesiu – neigiamu ar neteisingu suvokimu, kuris gali paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą. Ši liga gali būti skirtingo pobūdžio, įskaitant kliedesius, kurie gali būti persekiotojiški, grandioziniai ar paranojiški. Ši liga yra svarbi, nes ji gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, socialinius santykius ir gebėjimą dirbti. Kliedesiai gali sukelti nerimą, depresiją ir socialinę izoliaciją, todėl būtina juos tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, psichologines traumas, smegenų pažeidimus ar ligas, tokias kaip šizofrenija. Taip pat gali būti veiksnių, susijusių su aplinkos poveikiu, pavyzdžiui, ilgalaikis stresas ar psichotropinių medžiagų vartojimas. Neurobiologiniai mechanizmai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas, taip pat gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija psichinių ligų gali padidinti riziką susirgti.
• Psichologinės traumos – patirtos traumos ar stresinės situacijos gali sukelti psichinius sutrikimus.
• Substancijų vartojimas – piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais gali pabloginti psichinę būklę ir sukelti kliedesius.
• Neurologinės ligos – tam tikros ligos, tokios kaip Alzheimerio liga ar epilepsija, gali prisidėti prie kliedesinių sutrikimų.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinius kliedesius, kurie gali būti įvairūs: nuo neigimo, kad kas nors blogo vyksta, iki didelių iliuzijų apie savo galią ar svarbą. Taip pat gali pasireikšti emociniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija. Kai kuriais atvejais gali būti sunkumų bendraujant su kitais žmonėmis, kas gali lemti socialinę izoliaciją.

Diagnostika

Diagnostika atliekama remiantis psichologinėmis ir klinikinėmis vertinimo priemonėmis. Psichiatras ar psichologas gali atlikti išsamų interviu, kuriame bus nagrinėjami simptomai, jų trukmė ir poveikis kasdieniam gyvenimui. Taip pat gali būti naudojami standartizuoti klausimynai ir testai, siekiant įvertinti psichinę būklę. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip MRI ar CT skenavimas, siekiant pašalinti kitus neurologinius sutrikimus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip antipsichoziniai preparatai, dažnai skiriami simptomams mažinti. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, gali padėti pacientams suprasti ir tvarkyti savo kliedesius. Taip pat gali būti rekomenduojami grupiniai terapijos užsiėmimai, kurie padeda pacientams bendrauti su kitais ir dalintis patirtimi. Naujausios terapijos galimybės apima neuromoduliacijos metodus, tokius kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS), kuri gali padėti sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas