Nuolatiniai (persistuojantys) nuotaikos [afektiniai] sutrikimai

Anatomija

Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai, dar vadinami afektiniais sutrikimais, glaudžiai susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocijas ir nuotaiką. Pagrindiniai paveikti organai yra smegenys, ypač tos sritys, kurios dalyvauja emocijų reguliavime, tokios kaip amygdala, prefrontalinė žievė ir hipokampas. Šios sritys atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocinę informaciją, formuojant nuotaiką ir sprendžiant, kaip reaguoti į aplinką. Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai gali paveikti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, pusiausvyrą, kas gali turėti įtakos bendram emociniam stabilumui.

Ligos aprašymas

Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai apima įvairias ligas, tokias kaip depresija ir bipoliniai sutrikimai, kurie pasižymi ilgalaikiais emociniais sutrikimais. Šie sutrikimai gali turėti įtakos žmogaus kasdieniam gyvenimui, darbo našumui, santykiams ir bendrai gyvenimo kokybei. Svarbu atkreipti dėmesį į šią ligą, nes ji gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant socialinę izoliaciją, fizinę sveikatos pablogėjimą ir net mirtį dėl savižudybės. Efektyvus ligos gydymas gali padėti žmonėms atgauti kontrolę ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Nuolatinių nuotaikos sutrikimų priežastys yra kompleksinės ir gali apimti biologinius, psichologinius bei socialinius veiksnius. Biologiniu požiūriu, sutrikimai gali būti susiję su neurotransmiterių disbalansu, genetikos faktoriais, smegenų struktūros pokyčiais arba hormoniniais sutrikimais. Psichologiniai veiksniai gali apimti asmenybės bruožus, ankstyvą trauminę patirtį ar ilgalaikį stresą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos problemos, finansiniai sunkumai ar socialinė izoliacija, taip pat gali prisidėti prie ligos išsivystymo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su afektiniais sutrikimais gali padidinti riziką.
• Stresas – ilgalaikis psichologinis ar fizinis stresas gali prisidėti prie ligos atsiradimo.
• Socialinė izoliacija – silpni socialiniai ryšiai gali padidinti pažeidžiamumą.
• Trauminiai įvykiai – ankstyvos traumos ar psichologinės traumos gali būti svarbus rizikos veiksnys.

Simptomai

• Nuolatinis liūdesys arba tuštumos jausmas, kuris gali trukti ilgą laiką.
• Prarasta susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Energetikos stoka, nuovargis, net jei žmogus pakankamai ilsisi.
• Problemos su miego režimu – nemiga arba per didelis mieguistumas.
• Koncentracijos sunkumai ir sprendimų priėmimo problemos.
• Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai arba skausmai be aiškios priežasties.

Diagnostika

Nuolatinių nuotaikos sutrikimų diagnostika apima išsamų psichologinį vertinimą, kuris gali apimti interviu su pacientu, simptomų vertinimą ir standartizuotas testų formas. Psichiatras arba psichologas gali naudoti diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5 (Diagnozės ir statistikos vadovas psichikos sutrikimams), kad nustatytų, ar pacientas atitinka tam tikrus diagnostinius kriterijus. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant pašalinti kitas fizines ligas, galinčias sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Nuolatinių nuotaikos sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antidepresantus, nuotaikos stabilizatorius ir psichotropinius vaistus, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių pusiausvyrą. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, yra veiksminga nemedicininė gydymo galimybė, padedanti pacientams spręsti emocinius ir psichologinius iššūkius. Naujausios terapijos galimybės apima transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir psichodelinius vaistus, kurie rodo potencialą gydant sunkias formas depresijos. Integruotas požiūris, apimantis gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė parama, taip pat yra svarbus gydymo aspektas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas