Odos hipertrofiniai pakitimai

Anatomija

Odos hipertrofiniai pakitimai yra patologiniai procesai, kurie dažniausiai susiję su epidermio ir dermos sluoksnių pokyčiais. Liga paveikia odą, kuri yra didžiausias žmogaus organas, atsakingas už apsaugą, temperatūros reguliavimą ir sensorinę funkciją. Paveikti odos sluoksniai gali sukelti ne tik kosmetinius defektus, bet ir sutrikdyti odos funkcijas, tokias kaip drėgmės išlaikymas ir apsauga nuo infekcijų. Hipertrofiniai pakitimai dažnai susiję su kolageno susidarymu ir jo pertekliumi, kas gali paveikti odos elastingumą ir struktūrą.

Ligos aprašymas

Odos hipertrofiniai pakitimai apima įvairias būkles, tokias kaip hipertrofinės rando formos, keloidai ir kitos odos proliferacinės ligos. Šios ligos pasižymi peraugusiais audiniais, kurie gali sukelti diskomfortą, niežulį ar skausmą. Hipertrofiniai pakitimai dažnai atsiranda po traumų, operacijų ar uždegiminių procesų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti reikšmingą poveikį pacientų gyvenimo kokybei, jų psichologinei būklei ir socialinei integracijai.

Ligos priežastis

Pagrindinės odos hipertrofinių pakitimų priežastys yra odos trauma, chirurginės intervencijos, uždegiminiai procesai bei genetiniai veiksniai. Mechanizmai, lemiantys šių pakitimų atsiradimą, apima padidėjusį kolageno sintezę ir sumažėjusią jo degradaciją. Taip pat svarbūs yra hormoniniai pokyčiai ir imuninės sistemos atsakas, kurie gali skatinti audinių augimą ir regeneraciją.

Rizikos faktoriai

• Genetika – šeimose, kuriose yra buvę hipertrofinių randų, rizika šiai ligai išsivystyti yra didesnė.
• Odos traumos – bet kokia žala odai, pavyzdžiui, nudegimai, pjūviai ar operacijos, gali padidinti hipertrofinių pakitimų riziką.
• Uždegiminiai procesai – lėtinės odos ligos, tokios kaip egzema ar psoriazė, gali skatinti hipertrofinių pakitimų vystymąsi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima pakitusią odos struktūrą, sukietėjusius arba iškilusius randus, kurie gali būti niežtintys arba skausmingi. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti odos spalvos pokyčiai, o sunkesniais atvejais – riboti judesiai, ypač jei pakitimai yra ant sąnarių.

Diagnostika

Odos hipertrofiniai pakitimai diagnozuojami atliekant klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina odos būklę ir simptomus. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip biopsija, kad būtų patvirtinta diagnozė ir atmesti kiti odos sutrikimai. Dermatologai dažnai naudoja dermatoskopiją, kad geriau įvertintų pakitimus.

Gydymas

Odos hipertrofinių pakitimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai metodai dažnai apima kortikosteroidų injekcijas, lazerinę terapiją, cryoterapiją arba chirurginį šalinimą. Neseniai taip pat pradėti taikyti nauji gydymo būdai, tokie kaip fibroblastų terapija. Nemedicininiai sprendimai gali apimti odos priežiūros priemones, kurios padeda drėkinti ir apsaugoti odą, taip pat psichologinę paramą, siekiant pagerinti pacientų savijautą ir gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas