Odos piktybinė melanoma, nepatikslinta

Anatomija

Odos piktybinė melanoma, nepatikslinta, yra vėžio forma, kuri atsiranda melanocituose – odos ląstelėse, gaminančiose pigmentą melaną. Ši liga dažnai pažeidžia odą, tačiau gali plisti ir į kitus organus, tokius kaip limfmazgiai, plaučiai, kepenys ir smegenys. Melanomos augimas gali sukelti odos struktūros pokyčius, o vėlesnėse stadijose ji gali paveikti kraujotakos ir imuninę sistemas, kas dar labiau komplikuoja ligos eigą ir gydymą.

Ligos aprašymas

Odos piktybinė melanoma yra viena iš labiausiai agresyvių odos vėžio formų. Ji prasideda melanocituose, kurie gali būti natūraliai randami bet kurioje odos dalyje, tačiau dažniausiai atsiranda saulės apšviestose vietose. Ši liga yra svarbi dėl savo potencialo greitai plisti į kitus kūno organus, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs. Melanoma gali būti mirtina, jei ji nebus laiku atpažinta ir gydoma, todėl žinios apie šią ligą yra būtinos tiek medicinos specialistams, tiek visuomenei.

Ligos priežastis

Pagrindinės odos piktybinės melanomos priežastys apima ultravioletinę (UV) spinduliuotę, kuri gali pakenkti odos ląstelėms ir sukelti jų mutacijas. Šios mutacijos gali sukelti nevaldomą ląstelių augimą, kuris veda prie vėžio. Kiti galimi mechanizmai apima genetinį polinkį, kai šeimos istorija rodo melanomos atvejus, ir odos tipą, kurio žmonės su šviesia oda, mėlynomis akimis ir šviesiais plaukais turi didesnę riziką. Be to, dažnas deginimasis saulėje ar dirbtinėse soliariumuose taip pat didina šios ligos riziką.

Rizikos faktoriai

• Šviesi oda: Žmonės su šviesia oda, ypač tie, kurie lengvai įdega, turi didesnę riziką susirgti melanoma.
• Genetinė predispozicija: Asmenys, kurių šeimoje yra melanomos atvejų, yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Dažni saulės nudegimai: Ypač vaikystėje patirti saulės nudegimai gali padidinti melanomos riziką vėliau gyvenime.
• Didelis saulės spindulių poveikis: Ilgalaikis ir intensyvus saulės spindulių poveikis, ypač UV spindulių, didina riziką.
• Didelis apgamų skaičius: Žmonės, turintys daugiau nei 50 apgamų, turi didesnę riziką susirgti melanoma.

Simptomai

• Pagrindiniai melanomos simptomai apima apgamų ar odos dėmių pokyčius, tokius kaip dydžio, formos ar spalvos pasikeitimas. Taip pat gali pasireikšti niežėjimas, kraujavimas ar skausmas apgamo srityje. Vėlesnėse stadijose gali atsirasti sisteminiai simptomai, tokie kaip svorio kritimas, nuovargis ir limfmazgių padidėjimas.

Diagnostika

Melanomos diagnozė dažnai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina odos pakitimus. Jei yra įtarimų dėl melanomos, gali būti atliekamas biopsija, kai paimama odos dalis, siekiant ją ištirti mikroskopu. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami norint nustatyti, ar vėžys išplito į kitus organus.

Gydymas

Odos piktybinės melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Ankstyvos stadijos melanomai dažniausiai taikoma chirurgija, kurios metu pašalinamas navikas ir aplinkiniai audiniai. Vėlesnėse stadijose gali būti taikoma chemoterapija, imunoterapija arba taikinių terapija, priklausomai nuo ligos pobūdžio. Nuo 2020 metų pastebima, kad imunoterapija, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, yra ypač efektyvi. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip saulės apsaugos priemonių naudojimas ir reguliari odos patikra, siekiant užkirsti kelią ligos pasikartojimui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas