Orchitas
Anatomija
Orchitas yra liga, susijusi su sėklidėmis, kurios anatomija yra svarbi reprodukcinės sistemos dalis. Sėklidės yra poriniai organai, esantys kapšelyje, ir jų pagrindinė funkcija yra spermatozoidų gamyba bei hormonų, tokių kaip testosteronas, sekrecija. Orchitas gali paveikti vieną arba abi sėklides, sukeldamas uždegimą, kuris gali turėti įtakos ne tik sėklidžių funkcijai, bet ir visai reprodukcinei sistemai. Uždegimas gali sukelti skausmą, patinimą ir netgi paveikti vaisingumą, todėl šios ligos anatomijos aspektai yra itin svarbūs.
Ligos aprašymas
Orchitas yra uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda dėl infekcijos, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, tokių kaip autoimuninės reakcijos. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė. Ūminis orchitas dažniausiai pasireiškia staiga, kartu su skausmu ir patinimu, o lėtinis orchitas gali būti ilgalaikio uždegimo pasekmė. Orchitas yra svarbus, nes jis gali sukelti komplikacijų, tokių kaip sėklidžių atrofija ar nevaisingumas. Be to, šios ligos simptomai gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei.
Ligos priežastis
Orchito priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys yra virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip mumpsas, chlamidijos, gonorėja ir kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos. Be to, orchitas gali atsirasti po traumos ar operacijos sėklidžių srityje. Kai kuriais atvejais liga gali būti susijusi su autoimuninėmis ligomis, kai organizmo imuninė sistema puola savo pačių sėklidžių audinius. Rizikos veiksniai gali apimti nepakankamą higieną, lytinius santykius be apsaugos ir tam tikras medicinines būkles.
Rizikos faktoriai
- Amžius – jauni vyrai ir paaugliai yra labiau linkę į orchitą, ypač jei jie nesiskiepijo nuo mumpso.
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos – asmenys, turintys daug partnerių, yra didesnėje rizikoje.
- Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpnesne imunine sistema gali būti labiau pažeidžiami infekcijų.
Simptomai
- Pagrindiniai orchito simptomai apima skausmą ir jautrumą sėklidžių srityje, patinimą, karščiavimą, paraudimą ir diskomfortą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti pykinimas ar vėmimas. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo sunkumo ir priežasties.
Diagnostika
Orchito diagnostika apima anamnezės surinkimą ir fizinį tyrimą. Gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų sėklidžių būklę, ir gali būti atliekami kraujo tyrimai, kad būtų nustatyta infekcija ar uždegimas. Taip pat gali būti imami kultūriniai tyrimai, siekiant identifikuoti patogeną, sukeliantį ligą.
Gydymas
Orchito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei liga sukelta bakterinės infekcijos, gali būti skiriami antibiotikai. Taip pat gali būti naudojami skausmą malšinantys vaistai ir priešuždegiminiai vaistai, kad būtų sumažintas skausmas ir patinimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos kompresai ir poilsis, taip pat gali padėti. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri gali būti taikoma autoimuninėms ligoms gydyti. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos priežastis.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas