Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu

Anatomija

Organinis amnezinis sindromas, nesusijęs su alkoholio arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, dažniausiai susijęs su smegenų struktūromis, atsakingomis už atmintį. Pagrindinės paveiktos sritys yra hipokampas, kuris vaidina svarbų vaidmenį ilgalaikės atminties formavime, ir priekinė žievė, atsakinga už vykdomąsias funkcijas. Šios smegenų dalys gali būti pažeistos dėl įvairių priežasčių, įskaitant traumas, infekcijas ar neurodegeneracines ligas, kas lemia atminties praradimą ir sunkumus prisimenant naują informaciją.

Ligos aprašymas

Organinis amnezinis sindromas yra neurologinė būklė, pasireiškianti atminties sutrikimais, kurie nėra susiję su alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Ši liga gali turėti didelį poveikį paciento kasdieniam gyvenimui, nes atminties praradimas gali trukdyti socialiniams ryšiams, darbui ir asmeniniam gyvenimui. Svarbu atskirti šią būklę nuo kitų amnezijos formų, kad būtų galima tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Ligos priežastis

Organinio amnezino sindromo priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima smegenų traumas, insultus, infekcijas (pvz., encefalitą), neurodegeneracines ligas (pvz., Alzheimerio liga) ir hipoksiją (deguonies trūkumą smegenyse). Šios būklės gali pažeisti smegenų struktūras, atsakingas už atmintį, sukeldamos atminties sutrikimus. Be to, tam tikros medicininės būklės, tokios kaip tirotoksikozė ar vitaminų trūkumai, taip pat gali prisidėti prie simptomų vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su neurodegeneracinėmis ligomis, kurios gali sukelti amnezinį sindromą.
• Smegenų traumos – žmonės, patyrę smegenų sužalojimus, turi didesnę riziką išsivystyti amnezinėms būklėms.
• Genetika – tam tikri genetiniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti neurodegeneracinėmis ligomis.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – depresija ar kiti psichiniai sutrikimai gali padidinti amnezinio sindromo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima trumpalaikės atminties praradimą, sunkumus prisimenant naują informaciją ir nesugebėjimą atkurti senos informacijos. Pacientai gali jausti dezorientaciją, nesugebėjimą atsiminti įvykių, kurie įvyko neseniai, ir gali pasireikšti laiko ir vietos orientacijos praradimas.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų medicininį istoriją ir neurologinį tyrimą. Gydytojai gali naudoti įvairius testus, įskaitant atminties ir pažinimo funkcijų vertinimą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT (magnetinio rezonanso tomografija) ar KT (kompiuterinė tomografija), gali būti atliekami siekiant nustatyti galimus smegenų pažeidimus ar struktūrinius pokyčius.

Gydymas

Gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, skirtus atminties gerinimui, ir terapijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija, siekiant padėti pacientams prisiminti informaciją ir prisitaikyti prie gyvenimo su amnezija. Be to, reabilitacijos programos, skirtos atminties ir pažinimo funkcijų gerinimui, yra svarbios. Naujausios terapijos galimybės apima neurofeedback ir smegenų stimuliaciją, kurios gali padėti pagerinti atminties funkcijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas