Osteosarkoma

Anatomija

Osteosarkoma yra piktybinis kaulų navikas, kuris dažniausiai formuojasi ilguosiuose kauluose, ypač šlaunikaulyje, blauzdikaulyje ir peties kauluose. Liga dažniausiai paveikia kaulų audinius, tačiau gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus. Osteosarkoma dažnai atsiranda paauglystėje ir jauniems suaugusiems, kai kaulų augimas yra intensyviausias, o tai gali turėti įtakos kaulų struktūrai ir funkcijai.

Ligos aprašymas

Osteosarkoma yra viena iš dažniausiai pasitaikančių pirminių piktybinių kaulų navikų. Ji pasižymi dideliu agresyvumu ir tendencija metastazuoti, ypač į plaučius. Liga gali sukelti didelį skausmą, patinimą ir kaulų silpnumą, todėl svarbu ją anksti diagnozuoti ir gydyti. Osteosarkomos svarba kyla ne tik dėl jos pavojingumo, bet ir dėl to, kad ji dažnai pasireiškia jauniems žmonėms, kas daro didelę įtaką jų gyvenimo kokybei ir ateičiai.

Ligos priežastis

Osteosarkomos tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai, aplinkos poveikis ir tam tikros ligos gali prisidėti prie jos vystymosi. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys Li-Fraumeni sindromu, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Be to, radiacinė terapija, naudojama kitų vėžio formų gydymui, taip pat gali padidinti osteosarkomos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su piktybiniais navikais gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – radiacija ir tam tikri cheminiai junginiai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Amžius – osteosarkoma dažniausiai pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiems, ypač augimo laikotarpiu.
• Tam tikros ligos – tokios kaip Pageto liga ar osteogenesis imperfecta, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai osteosarkomos simptomai apima stiprų kaulų skausmą, kuris dažnai blogėja naktį arba fizinio krūvio metu.
• Patinimas aplink paveiktą kaulą, kuris gali būti matomas arba juntamas.
• Galimi lūžiai ar kaulų silpnumas, net jei nebuvo jokių traumų.
• Karščiavimas, svorio kritimas ir nuovargis gali būti bendri simptomai, rodančios, kad liga progresuoja.

Diagnostika

Osteosarkomos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir paciento anamnezės. Gydytojai dažnai skiria vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad įvertintų kaulų struktūrą ir nustatytų naviko buvimą. Galiausiai, biopsija yra būtina, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatyta naviko tipo histologija.

Gydymas

Osteosarkomos gydymas dažnai apima kombinuotą metodą, kuriame naudojama chirurgija, chemoterapija ir, kai kuriais atvejais, radioterapija. Chirurgija siekiama pašalinti naviką ir aplinkinius audinius, o chemoterapija gali būti taikoma prieš ir po operacijos, siekiant sumažinti naviko dydį ir užkirsti kelią metastazėms. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija ir tikslinė terapija, taip pat pradeda būti tiriamos kaip galimos gydymo galimybės, suteikdamos viltį pacientams, kuriems tradiciniai gydymo metodai gali būti neveiksmingi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas