Otorėja

Anatomija

Otorėja yra liga, susijusi su ausies anatomija, ypač su vidine ir išorine ausimi. Pagrindiniai organai, kurie yra paveikti, yra ausies kanalas, būgnelis ir vidinė ausis. Ausyje yra sudėtinga struktūra, kurioje vyksta garsų suvokimas ir pusiausvyros palaikymas. Otorėjos atveju gali būti pažeidžiamos šios struktūros, sukeliančios skysčių kaupimąsi, infekcijas ar uždegimus, kas gali turėti įtakos tiek klausai, tiek bendrai sveikatai.

Ligos aprašymas

Otorėja apibūdinama kaip ausies išskyros, kuri gali būti serozinė, pūlinga arba kraujinga, buvimas. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo simptomų trukmės ir sunkumo. Otorėja yra svarbi, nes ji gali rodyti esamą infekciją ar kitus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą. Laiku nesigydant, liga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip klausos praradimas ar meningitas.

Ligos priežastis

Otorėjos priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys yra infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės ar virusinės infekcijos, kurios paveikia vidurinę ausį. Be to, alergijos, sinusų uždegimai, arba net svetimkūniai ausyje taip pat gali sukelti otorėją. Mechanizmai, dėl kurių vystosi ši liga, dažnai apima uždegimines reakcijas, skysčių kaupimąsi ir bakterijų dauginimąsi ausyje.

Rizikos faktoriai

• Vaikų amžius – vaikai dažniau serga ausų infekcijomis dėl anatominių ypatumų.
• Imuninės sistemos sutrikimai – silpna imuninė sistema padidina infekcijų riziką.
• Alergijos – alerginės reakcijos gali sukelti uždegimus ir skysčių kaupimąsi ausyje.
• Rūkymas – rūkymas gali dirginti kvėpavimo takus ir ausis, didindamas infekcijų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai otorėjos simptomai gali apimti ausų skausmą, niežėjimą, skysčių išsiskyrimą iš ausies, klausos praradimą ir kartais galvos skausmą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo uždegimo ar infekcijos sunkumo. Ūminės fazės metu gali pasireikšti karščiavimas ir bendras silpnumas.

Diagnostika

Otorėjos diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės surinkimo ir fizinio tyrimo. Otoskopija yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis gydytojui apžiūrėti ausies būgnelį ir nustatyti išskyrų pobūdį. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip bakterinė kultūra, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją, arba audiometrija, siekiant įvertinti klausos praradimą.

Gydymas

Otorėjos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Jei liga yra bakterinės infekcijos rezultatas, gali būti skiriami antibiotikai. Taip pat gali būti naudojami skausmą malšinantys vaistai ir priešuždegiminiai preparatai. Nemedicininiai sprendimai gali apimti šiltus kompresus, kad sumažintų skausmą, ir drėkinimą, kad palengvintų simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, gali būti taikomos, jei otorėja yra susijusi su alergijomis. Svarbu stebėti ligos eigą ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus dėl tolesnio gydymo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas